STARTING HANDOUTAS - PERSKAITYTI PIRMIAUSIA

Pančio Negro
Amžius: 35-40 metų.
Tautybė: neaiškios kilmės negras.
Profesija: avantiūristas.

Biografija: Nuo pat kūdikystės - tobiš, kiek save prisimeni - tave augino majų icių gentis giliai Jukatano džiunglėse esančiame sugriautame Čičen Icos mieste. Šis faktas, kai dabar pagalvoji, labai keistas, nes tu - negras, o negrų Meksikos Jukatane labai nedaug, jų knibžda tik pakrančių rajonuose - Hondūrase ir Gvatemaloje.

Majai su tavimi elgėsi labai keistai: jie tave popino, vykdė visas tavo užgaidas, tačiau tai nesutrukdė jiems iš tavęs padaryti puikų kalmekako meistrą (žr. Kovos menas). Tėvų kaipo tokių tu neturėjai, buvai kaip ir šventyklos vaikas, tavo auklėjimu užsiėmė žyniai.

Tu dalyvaudavai dažnose kruvinose dievui Cholkan-Okotui skirtose ceremonijose. Ceremonijų esmė - po ilgo ritualinio šokio ir giesmių aukai (visada žmogui, dažniausiai vyrui) įmantriu būdu perpjaudavo gerklę ir kraują suleisdavo į specialią angą altoriuje (anga burnos formos). Po to aukai nudirdavo odą, ją užsivilkdavo žynys ir ritualiniai šokiai tęsdavosi. Yah.

Tačiau vieną gražią dieną, kai tau buvo maždaug 15 metų, ši idilė baigėsi. Grįžę iš aukų Cholkan-Okotui medžioklės, tu ir dar 10 jaunuolių radote Čičen Icą nuniokotą mūšio. Visi iciai buvo išskersti, tačiau miestas neišgrobstytas: kažkokie žmonės tiesiog atėjo, visus užmušė ir išėjo. Apieškoję miestą, radote bendrą kapą, kuriame buvo palaidota arti 100 atėjūnų - dauguma indėnai, bet taip pat keletas baltųjų ir negrų.

Tada tu pirmą kartą pats atlikai apeigas, padedamas savo kompanionų: jūs paaukojote 27 belaisvius, kuriuos atitempėte iš žygio. Po aukojimo prasidėjusio šokio metu jūs išgirdote Cholkan-Okoto balsą. Tu negali būti tikras, kad girdėjai tą patį, ką ir kiti, bet visi jūs puolėte į itin gilų religinį transą, kurio metu atlikote tokį ritualą, apie kurį niekada net nebuvote girdėję. Kiekvienas jaunuolis atitempė po 17 kūnų - kaip icių, taip ir užpuolikų - ir nudyrė jiems odą. Tada tu kiekvienam iš savo draugų tradiciniu būdu perpjovei gerklę ir suvilgei jų krauju tas odas. Suvilgyta krauju oda atgydavo ir atsistodavo, tapdama panašia į tuščiavidurį žmogų. Kai suformavai 170 tokių karių būrį, jūs patraukėte dar gana šviežiais užpuolikų pėdsakais, juos pavijote ir išžudėte visus alei vieno - tavo taktinių gabumų dėka nė vienam nepavyko pasprukti.

Tau atsipeikėjus ryte, prasidėjo sekantis tavo gyvenimo etapas. Surinkęs visą gerą, ką turėjo užpuolikai, tu patraukei į pakrantę, į civilizaciją. Nuo tada užsiimi šiuo bei tuo, neturi nei pastovios gyvenamosios vietos, nei užsiėmimo - tarnavai kaip meksikiečių, taip ir anglų armijoje žvalgu, buvai vedliu keliose baudžiamųjų ekspedicijų, piratavai, užsiėmei profesionaliomis kovomis be taisyklių - žodžiu, visas tavo gyvenimas prabėgo ten, kur liejosi kraujas. Tu išmokai bendrauti su savo dievu: atlikdamas (žinoma, slapta) aukojimo ritualą ir odos šokį, tu išgirsdavai jo balsą, kuris patardavo tau, ką daryti. Taipogi ribotam laikui suteikdavo tau jėgos ir vikrumo.

Kovos menas - Kalmekakas. Tradicinis majų kovos menas. Tikslas - paimti priešą į nelaisvę, tam naudojant užlaužimus, apsvaiginimą, supančiojimą. Belaisviai po to buvo aukojami - in fact, dauguma karų buvo pradedami vien tam, kad aprūpinti šventyklas aukomis. Greta neginkluotos technikos, taip pat plačiai naudojamas makuavitlis - platus medinis kardas iš kraštų nusagstytas obsidiano skeveldromis. Žalos jis daro kaip paprastas vėzdas (nėra one turn to ready), tačiau jo paliktos žaizdos labiau kraujuoja. Kovos technika - užšokti ant priešininko ir jį imobilaizinti.

Primary skills: judo 16, axe-mace (maquawittle) 15, jumping 16.
Secondary skills: karate 15, acrobatics 14, occultism (maya) 14
Optional skills: shield 12, dancing 14, parry missile weapons 14.
Maneuvers: Arm lock 18, hit location 13.
Cinematic maneuvers: enchanted dodge +1.
Slapti adv/dis

-10 Bloodlust
0 Clerical investment: iš esmės tu esi aukščiausiasis Cholkan-Okoto žynys; problema tik ta, kad jau 20 metų nesutikai nė vieno jo pasekėjo.
20 gift of Cholkan-Okot: atlikus specialų ritualą (occultism roll) galima klausti dievo patarimo (modifajeriai priklauso nuo klausimo). Po to, atliekant dar ir odos šokį (dancing roll), galima gauti +2 Dex, +2 Str, +2 DR. Efektas laikosi 0.5 val. už kiekvieną tašką, kuriuo laimėtas dancing rolas.

STARTING HANDOUTAS - PERSKAITYTI PIRMIAUSIA

Ivan Hairy (Ivanas Rudakovas)
Amžius: 148 metai
Tautybė: rusas
Profesija: avantiūristas

Biografija gimei 1786 metais rusų gyvenvietėje dabartinėje Oregono valstijoje. Iki 19 metų gyvenai niekuo neypatingą setlerio gyvenimą, buvai miestelio pankrationo čempionas (žr. Kovos menas). 1805 metais kalnuose tave kartu su prekybos gurguole užgriuvo lavina, visi žuvo. Tu taip pat, ar bent jau visi taip manė.

Tačiau praėjus dviems mėnesiams po katastrofos tu parsiradai į gimtąjį miestelį, kliedintis ir krečiamas karštinės. Niekas nežinojo, kas tau darosi - tu gulėjai pusiau be sąmonės 10 dienų, pastoviai vėmei ir niekaip negalėjai sušilti. Po to lyg ir atgavai sveiką protą ir atsistojai ant kojų, tačiau lysai toliau, kol galų gale pasidarei tokio sudėjimo, koks esi dabar - oda aptrauktas skeletas. Tuo pat metu beveik visas tavo kūnas apaugo gana tankiais plaukais - nieko antgamtiško, tačiau atrodo šlykščiai.

Kaimynai pradėjo tavęs bijoti ir šalintis. Po kurio laiko mirtinai sušalo tavo žmona ir metų amžiaus dukrelė - tiesiog atsibudęs rytą radai jas negyvas pamėlusias nuo šalčio tame pačiame kambaryje, kur miegojai ir tu, tau, tuo tarpu, nieko nenutiko. O galutinai tavo kaip normalaus žmogaus gyvenimas baigėsi tada, kai tu per imtynių varžybas savo gniaužtuose beveik negyvai sušaldei oponentą. Miestelio piliečiai jau buvo pasiryžę tave užmušti, tačiau juos sustabdė varžybas garbės svečio teisėmis stebėjęs vakašų genties šamanas.

Rudasis Vanduo tave pasiėmė į vakašų kaimelį, kur atskleidė tavo pasikeitimo paslaptį: palaidotas po sniegu tu nemirei nuo šalčio kaip visi tavo bendrakeleiviai, tačiau virtai VENDIGO - šalčio dvasia. Tikriausiai mirdamas iš šalčio tu sudarei sandorį su Kardeljerų dievu Haspata (pats tu nieko neprisimeni nuo lavinos iki sąmonės atgavimo namie).

Vendigo - tai kalnų dvasios, kažkuo panašios į miškinį ar yeti. Jų antgamtinės savybės - panorėjus ledu virstantis kūnas ir ypatingas hipnotizuojantis švilpimas. Be to, jos siaubingai ėdrios. Pagal Rudojo Vandens papasakotą padavimą, maždaug prieš 15 kartų (karta - apie 20 metų) visi vendigo išėjo į pietus, kad įveiktų mirtiną Haspatos priešą ugnies dievą Holkankotą (abu dievai iš esmės yra blogi, taip kad čia buvo vienų blogiukų kova su kitais). Ten jie visi krito kovoje, ištirpdyti Holkankoto liepsnų, tačiau ir pats Holkankotas buvo amžinai įkalintas šalčio karste.

Su vakašais tu pabuvai neilgai - bijodamas tavo nevaldomų sugebėjimų ir veikiamas gentainių, Rudasis Vanduo tave išvarė. Grįžti pas rusus tu taip pat negalėjai, todėl patraukei klajoti po Ameriką be konkretaus užsiėmimo. Išbandei visokiausias profesijas, neužsibūdamas vienoje vietoje ilgiau nei 20 metų. Šiuo metu likimas tave užmetė į Britų Hondūrasą: čia tu jau 14 metų, užsiimi apsauga ir profesionaliomis imtynėmis. Per klajonių metus išmokai visiškai laisvai valdyti savo sugebėjimus, taip kad dabar esi nepavojingas aplinkiniams, jei pats to nenori.

Kovos menas: pankrationas. Tai olimpinės graikų-romėnų imtynės, tik tavo išvystytos į kiek brutalesnį sportą. Kažkas panašaus į bušido, tik mažiau dėmesio kojų smūgiams.

Primary skills: Judo 16, boxing 15.
Secondary skills: Karate 12
Optional skill: tournament lore 12.
Maneuvers: Arm Lock 18, Feint 20, hit location 18.
Cinematic Skills: Breaking blow 15, Power Blow 15, immovable stance 16

Slapti adv/dis
-15 curse (eating): tu privalai valgyti, ir daug. Jei nepasotini savo alkio, mėtai prieš valią kas valandą. Jei metimas nesėkmingas, puoli į berserką ir imi ryti viską aplink, ko tik gali atsikąsti. Jei esi ten, kur visiškai nėra ko valgyti (pvz, dykumoje ar vienutėje), pradedi ryti savo paties mėsą.

5 martial arts familiarity: per savo imtynininko karjerą tu susipažinai su daugeliu kovos menų. Todėl sutikęs oponentą, valdantį kovos meną, meti prieš protą, sėkmingas metimas - tu negauni -1 nuo aktyvių gynybų.

20 body of ice: gali paversti visą savo kūną į ledo gabalą, neprarasdamas lankstumo. Prisilietimas daro 2d žalos už kiekvieną kv. m besiliečiančių kūnų (tobiš spausdamas ranką padarysi plaštakai 1d-4 žalos, apsikabinęs rankomis ir prispaudęs prie krūtinės darysi 1d+2, prisispaudęs visu kūnu - 3d). kūnas įgauna DR3 ir imunitetą šalčiui.

15 hypnotic wistle: tu moki švilpti taip, kad švilpimas stunina ir hipnotizuoja vieną žmogų. Švilpimą girdi tik taikinys (turi jį matyti), kiti - ne. atstumo minusų nėra, nepadeda ir kurtumas. Eina kontestas tarp tavo skilo 12 ir taikinio valios. Efektas=rezultatas: pralošei=jokio efekto; laimėjai 0-2=mentalinis stunas, taikinys kas ėjimą gali mėtyti, kad išeitų; laimėjai 3-4 = taikinys transe, mėto kad išeitų kas minutę; laimėjai 5 ir daugiau = taikinys transe, eina link tavęs, mėto kad išeitų iš transo kas 5 minutės.

STARTING HANDOUTAS - PERSKAITYTI PIRMIAUSIA

Mapučė
Amžius: 52 metai
Tautybė: mapučė
Profesija: avantiūristas

Biografija gimei 1882 metais Čilėje. Nuo 10 metų tapai senovinio guenče ordino mokiniu (žr. Guenče ordinas), kaip vėliau paaiškėjo - paskutinės guenče kartos atstovu. Matydamas ordino degradaciją, palikai gimtuosius kraštus ir išvykai klajoti po pasaulį be prasmingesnio tikslo. Tai šen, tai ten parsisamdydavai apsauginiu ar kareiviu. Tikrąjį vardą išsikeitei į savo genties pavadinimą.

Taip beklajodamas atvykai į Jukataną. Čia buvai nusamdytas individo vardu Diego Guadelupė kaip jo ekspedicijos apsauginis. Ekspedicijos tikslas buvo surasti Čičen Icos miestą ir nubausti kruvinuosius ritualus vykdančius žynius, kurie, anot gandų, vėl ten apsigyveno (žr. Common knowledge: Čičen Ica). Savaime suprantama, su auksiniu Flembe de la Nočė karstu ekspedicija neturėjo nieko bendra ;-) Po gana ilgų ieškojimų po džiungles jūs radote slaptąjį miestą, kuriame buvo apsigyvenusi nedidelė majų bendruomenė, kuri iš tiesų buvo atgaivinusi senąjį Flembe de la Nočė kultą. Įvyko kruvinas mūšis, kurio metu abi kovojusias puses apėmė kažkoks kruvinas šėlsmas: kiekvienas kovojantis kovėsi kaip berserkas, visiškai nebojantis savo gyvybės, o tik žudantis, žudantis, žudantis... Rezultate krito gera pusė ekspedicijos dalyvių (taip pat ir pats Guadelupė) bei visi majai - išskerdėte visus, įskaitant moteris ir vaikus. Atsipeikėję po mūšio, likusieji gyvi pasibaisėjo vaizdu ir, skubiai palaidoję žuvusius, pasitraukė iš miesto: naujai užėmęs vado pareigas įtikino visus, kad Mortaro prakeikimas per stiprus, kad paprasti mirtingieji su juo kovotų.

Tačiau jūs nespėjote toli pabėgti nuo atpildo. Ketvirtąją kelionės naktį visus stovykloje buvusius vyrus sukaustė nepaaiškinamas stingdantis siaubas - tu vienintelis likai nepaveiktas ir bejėgiškai stebėjai kitus, panikoje lakstančius po stovyklą bei beviltiškai besislepiančius palapinėse, sugebančius tik drebėti iš baimės. Po vidurnakčio stovyklą užpuolė jie - žmogiškos figūros, kurios pasirodė esančios tik nudirtos žmonių odos, atsistojusios ir einančios. Zombių armijai vadovavo pats Flembe de la Nočė: jo kūnas buvo juodas kaip naktis, sudėjimu panašus į penkiolikamečio jaunuolio, jo akys degė pragariška liepsna, nuo rankų ir pečių karojo odos gabalai, o balsas skambėjo lyg iš visų pusių iškart. Pirmą kartą gyvenime tave apleido narsa ir tu pabėgai iš kovos, palikdamas siaubo sukaustytus bendražygius nakties dievo malonei.

Rytą grįžęs į stovyklą radai visus mirusius, stovyklą apkraustytą, visur voliojosi jau pradėjusios pūti žmonių odos. Savaitę laidojai negyvėlius. Apžiūrėjęs nudirtąsias odas, pažinai kai kuriose iš jų savo bendražygius, kritusius Čičen Icos mūšyje, tarp jų ir Diegą Guadelupę.

Tavo elgesys Čičen Icos ekspedicijos metu (beginklių žudymas, bėgimas iš mūšio lauko išduodant draugus) taip smarkiai pažeidžia tavo garbės kodeksą, kad kaltės jausmo tu negali atsikratyti net dabar, praėjus dvidešimčiai metų. Tu niekad apie tai nekalbi, nes jei kas nors dar apie tai sužinos, tu būsi priverstas nusižudyti, o nuslėpti smulkmenų tau neleistų garbė, todėl tylėjimas - vienintelė išeitis. Nuo tada tu gyveni Jukatane, darydamas gerus darbus, nes negali sugalvoti kito būdo išpirkti savo kaltę.

Kovos menas - kapoeira

Primary skills: karate 18, acrobatics 16
Secondary skills: judo 15, jumping 15, escape artist 14
Optional skills: Percussion 14, knife 14
Maneuvers: Feint (karate) 20, Kicking 18, Ground Fighting (karate) 16, hit location 16
Cinematic skills: meditate 15, preasure points 14
Cinematic maneuvers: roll with the blow 16

Slaptas disas
-15 Code of honor (guence): pagrindinės vertybės - narsa ir laisvė: negali pasiduoti baimei ir niekini ją, taipogi niekad neatimsi žmogui laisvės be itin svarios priežasties, laisvinsi įkalintus, jei tik pasitaikys proga. Melas priimtinas tik kaip karinė gudrybė. Privalai laikytis duoto žodžio. Negali kovoti su tais, kas negali apsiginti.

Ne itin svarbu: guenče ordinas. Susikūrė apie 11 a. kaip Inkų kariuomenės specnazas. Ordino nariai ruošiami nuo vaikystės kaip fiziškai, taip ir dvasiškai. Konkistadorams nukariavus Peru, ordino likučiai pasitraukė pas buvusius savo priešus - mapuče, gyvenančius dabartinėje Čilėje. Guenče padedami, mapuče vieninteliai visoje pietų Amerikoje nebuvo nukariauti ispanų. Ordinas kiek pakeitė savo moralines normas, pagrindinis tikslas tapo laisvės gynimas ir kova su užkariautojais. Naujus narius ėmė iš vietinių, todėl palaipsniui visai prarado inkišką identitetą. 18 a. pabaigoje tradicinius inkiškus kovos menus pakeitė iš Brazilijos atėjusi kapoeira. 19 a. antroje pusėje mapučė vis dėlto buvo nukariauti, tačiau ne fiziškai, o kultūriškai: Čilei gavus nepriklausomos valstybės statusą guenče neteko savo prasmės, todėl palaipsniu degradavo ir visiškai išnyko apie 1920.

STARTING HANDOUTAS - PERSKAITYTI PIRMIAUSIA

Seržas Bordo (Sergijus Brašara)
Amžius: 32 metai
Tautybė: vengras
Profesija: archeologas

Biografija: gimei 1903 Temišoaroje, Transilvanijoje. Jau vaikystėje pastebėjai, kad tau keistą poveikį turi šviesa, su kūnu laikas nuo laiko dedasi nepaaiškinami dalykai, maistas dažnai nesuteikia tau sotumo jausmo. Kai tau sukako 12 metų, tėvas atskleidė giminės paslaptį: kartais giminėje gimsta vampyrai. Tėvas tave patikino, kad visos pasakos apie kraugerius vampyrus - bobučių plepalai, kad stiprios valios vyrai gali atsispirti nakties šauksmui ir suvaldyti savyje kraujo troškulį. Po poros mėnesių tu užtikai jį dantimis draskantį tavo motinos gerklę. Ilgai bėgai. Namo niekad negrįžai. Nuo tos nakties visas tavo gyvenimas - tai siaubas, kad gali virsti vampyru.

Tau pasisekė: tapai bevaikio austrų aristokrato protežė ir meilužiu, jis sudarė tau puikias sąlygas mokytis ir aprūpino materialiai. Po jo mirties 1921-aisiais apsigyvenai Paryžiuje, pakeitei savo tikrąjį vardą į prancūzišką.

Studijavai biologiją ir istoriją. Biologijos tyrimais radai būdą kovoti su savo tamsiąja prigimtim - išradai preparatą, kuris stabdo virsmą ir malšina nenatūralų tavo troškulį. Tačiau visiškai atsikratyti vampyriškos prigimties tu nepajėgei: trumpam gali įgauti vampyriškų savybių - gebėjimą skraidyti, antgamtišką vikrumą bei jėgą. Tačiau kiekvienas šių galimybių išbandymas yra tau tikra moralinė kančia: tavo transformacijos fobija žudo tave iš vidaus, be to, naudojantis vampyriškomis savybėmis tau žymiai sunkiau nustelbti troškulį. Kelis kartus tik per plauką nesuleidai dantų į šalia buvusią gerklę, bet kol kas tau pavykdavo susilaikyti. Kaskart vis sunkiau...

Vampyrizmas, tavo tyrimų duomenimis, yra paveldima liga ir juo neįmanoma užsikrėsti. Preparatą turi vartoti kartą per parą (vakare), leidiesi jį į veną, blogiausiu atveju galima ryti, bet tada jo reikia 5 kartus didesnės dozės. Taip pat patartina susileisti iškart po galių panaudojimo. Perspėjimas kaip PC: jei per dažnai vartosi vampyriškas galias ir "užmirši" apie savo fobiją, patapsi nebevaldomas, tobiš už tave žais GM. Be to, niekad niekam negali atskleisti, kad turi vampyrizmo problemų.

Tavo istorijos studijos tau atnešė šlovę: šiuo metu esi vienas garsiausių pasaulio archeologų, kasinėjai Mesopotamijoje, Indokinijoje ir centr. Meksikoje. 29-erių tapai istorijos profesoriumi.

Užsiėmęs intelektualiomis studijomis nepamiršai ir apie kūną: gavai geltonas savate pirštines (aukščiausias rangas, kurį gali pasiekti, nedalyvaudamas nuolat turnyruose).

Paryžiuje tu susipažinai su Maksina Pruit, ekstravagantiška milioniere. Ji itin domisi majais, pateikė tau iki tol nežinomos informacijos apie Cholkan Okotą, jūs kartu šitas žinias dar pagilinot (žr. atitinkamą handoutą). Jos pinigų ir tavo patirtimi pasitikėdami, jūs nusprendžiate leistis ieškoti Čičen-Icos. Atvykę į Britų Hondūrasą (rytinė Jukatano pakrantė) jūs nusisamdot du asmens sargybinius ir vedlį, jų reputacijos taipogi pateiktos handoute. Tu nežinai, kur yra Čičen-Ica, tačiau manai, kad nuvykęs į Ušmalį - kitą senovinį majų miestą, kurio vieta žinoma - ir patyrinėjęs bareljefus, tu sužinosi, kur jis yra. Žinoma, informacijos rinkimas tarp čiabuvių taipogi gali duoti naudos.

Kovos menas - savate

Primary skills: Karate 15, Boxing 15
Secondary skils: broadsword 13
Maneuvers: Kicking 18, hit location 16.

Slapti adv/dis
-15 Phobia: transformation
Vampiric powers: visos galios turi būti aktyvizuotos, tam turi kauptis 1 tarpsnelį ir išmesti prieš valią. po 1 min. veikimo pradedi mėtyti prieš valią kiekvieną tarpsnelį, kol nesusileidi dozės arba nelaimi prieš valią 5. Geriau nežinok, kas atsitiks, jei neišmesi.
10 Vampiric strength: +5 prie jėgos, +3 DR
10 Vampiric speed: +4 move, +1 ataka.
10 Vampiric flight: besparnis skrydis, greitis*3.

STARTING HANDOUTAS - PERSKAITYTI PIRMIAUSIA

Maksina Pruit
Amžius: 29 metai
Tautybė: filipinietė
Profesija: milijonierė

Biografija Gimei 1905 Londone. Tavo tėvas - buvęs Filipinų mangano magnatas, gerai pasipelnęs JAV-Filipinų kare ir spėjęs pabėgti į užsienį, laiku išpardavęs visas savo gamyklas Filipinuose. Dabar tu esi likusi vienintelė jo turto valdytoja, babkės pagrinde investuotos į nekilnojamą turtą visoje Europoje.

Nuo pat vaikystės turi idėją fiks - tapti vampyre. Keletą metų tu gyvenai vampyrišką gyvenimą - buvai aktyvi tik naktį, dieną miegodavai karste, vengei bažnyčių ir saulės šviesos ir pan. - tačiau tai nepadėjo. Tada naktimis pradėjai skersti valkatas bei prostitutes bei gerti jų kraują, bet tai taipogi nesuteikė tau nieko išskyrus ilgus vėmimo seansus ir keletą ligų.

Dėl savo naktipiečių tu dabar esi viena iš ieškomiausių nusikaltėlių Anglijoje. Niekas negali įrodyti, kad tai padarei būtent tu, tačiau jei tik atsiras mažiausias įkaltis, inspektorius Pinkertonas iškart tau suorganizuos prašmatnias kartuves.

Kai fizinis kūno prievartavimas nieko nedavė, tu nusprendei, kad reikalinga pagalba iš šalies. Pasinėrei į istoriją - ieškojai pasakojimų ir legendų apie vampyrus, tikėdamasi, kad koks nors senas vampyras galėtų tave "pašvęsti". Vizitas į Drakulos valdas Transilvanijoje nieko nedavė. Išniekinai markizo de Sado kapą, bet radai jame tik paprasčiausią skeletą, o ne miegantį pabaisą. Suieškojai Rasputiną, bet tai pasirodė esąs paprastas kvaištelėjęs senis (tu jį nužudei iš pykčio).

Bėgant laikui, pastebėjai, kad kai kurie vampyriški pasikeitimai tavo kūnui vis dėlto nutiko: tu pradėjai puikiai matyti tamsoje (vyzdžiai susitraukia), oda gali pasidaryti kieta kaip šarvas, jei to panorėsi, be to, tu sugebi labai gerai hipnotizuoti ir veikti emocijas. Tačiau virsmas itin lėtas, tokiais tempais tu gali nespėti tapti vampyre iki mirties arba tapti ja jau sulaukusi garbaus amžiaus.

Tada tu pradėjai kasti giliau ir tirti pačią kruviniausią kultūrą žmonijos istorijoje - centrinės Amerikos kultūrą. Radai mitus apie Cholkan-Okotą, šiais laikais čiabuvių vadinamą Flembe de la Noče (nakties liepsna - vieno iš originaliųjų vardų vertimas į ispanų kalbą). Detalės nurodytos prie Common knowledge - Čičen Ica. Tu pastebėjai tokius faktus, įtikinusius tave, kad naujai atgimęs dievas - tai iš tiesų senas ir galingas vampyras: ritualai, jam sugrįžus, iš esmės pasikeitė ir žymiai labiau ėmė orientuotis į kraują; aukų kraujas buvo renkamas į indus ir aukojamas dievui; Cholkan-Okotas - nakties dievas, dieną jis niekad nepasirodydavo; iliustracijose jis vaizduojamas kaip žmogus su didelėmis iltimis.

Surinkai informaciją apie žinomiausius archeologus ir pasirinkai 32-ejų metų Paryžiaus profesorių Seržą Bordo. Jis sutiko vadovauti tavo ekspedicijoje į Jukataną. Atvykę į britų Hondūrasą, jūs nusisamdėte 2 asmens sargybinius ir vedlį (jų reputacijos aprašytos prie common knowledge: group members).

Kovos menas - eskrima Tai vienintelis dalykas, kuris sieja tave su Filipinais: tėvelis išmokė. Eskrima turi 2 pagrindinius ginklus: balisongo peilį (peilį-plaštakę) ir trumpą lazdą.
Primary skills: karate 15, balisong 17, short staff 15, main-gauche 18, fast draw (balisong) 15
Secondary skill: judo 15
Maneuvers: arm lock 16, elbow strike 14, Hit location (karate) 14, hit location (balisong) 17, knee strike 14.

Slapti adv/dis
-10 berserk tu puoli į šėlsmą ne nuo skausmo, bet nuo kraujo vaizdo
10 night vision

Vampiric povers: aktyvizacija - tarpsnelis koncentracijos, will roll, ht roll. Veikia 5 min., tada prarandi 1 punktą fatigue ir kartoji will roll ir ht roll

10 vampiric hide susikoncentravusi vieną tarpsnelį ir išmetusi prieš valią ir sveikatą, tu gali paversti savo odą raginiais šarvais (PD1, DR3) kaip pas driežą; jei tu nuoga, tai matosi iš karto, jei su drabužiais - vision check to detect.

10 control emotion tu turi hypnotize 22, gali ne tik įsakinėti subjektams transe, bet ir valdyti jų emocijas. Modifajeriai hipnozei: -5 jei subjektas nepadeda, -10 jei jis kažką aktyviai daro, -15 jei jis žino, kad tu jį hipnotizuoji ir priešinasi.

Įvesti jį į transą - tavo skilo ir jo valios kontestas. Duoti įsakymus jau įvestam į transą - skill rolas, gali priešintis, priklausomai nuo įsakymo. Keisti emociją - skilo ir valios kontestas; keisti emociją neįvestam į transą -10.

Common knowledge: Čičen Ica (handoutas PC amerikiečiams)
Čičen Ica - tai senų senovėje sugriautas miestas kažkur džiunglių glūdumoj. Nuo seno ten gyveno žiauri blogiečių gentis, kuri garbino Flembe de la Noče (Nakties Liepsną) - baisų nakties dievą, pastoviai reikalavusį kruvinų aukų. Vieną dieną geriečiai susivienijo ir sumušė blogiečius šlovingame mūšyje, o patį Flembe de la Noče galingas burtininkas Mortaras, padedamas kalnų dvasių, įkalino auksiniame karste. Ant miesto ir ant paties karsto buvo uždėtas galingas prakeiksmas ir jau ne vienas žuvo, bandydamas juos surasti. Maždaug prieš 20 metų blogiečiai buvo grįžę į Čičen Icą - jie vėl atnaujino kruvinuosius ritualus, iš kaimų centriniam Jukatane dingdavo žmonės. Tada nežinia iš kur atsirado senjoras vardu Diego Guadelupė, kuris prisiekė surasti Čičen Icą ir nutraukti kruvinus aukojimus. Su gausiu būriu draugų jis iškeliavo į džiungles ir niekas jų daugiau nebematė. Tačiau žmonių dingimai liovėsi.

Common knowledge: group members (handoutas visiems PC).
Bendra informacija: visų jų reputacija yra daugmaž švari, t.y. jie niekad nebuvo įsivėlę į ką nors amoralaus (kaip tai supranta čiabuviai) ir pas juos viskas tvarkoj su įstatymais. Visi jie yra samdiniai, visus juos pažįsta kone visas Jukatanas. Legendos.

Pančio negro: vienas žiauriausių šunsnukių Meksikoje, ten, kur praeina jis, neapsieinama be muštynių ir kraujo. Negras, tačiau tvirtina užaugęs džiunglėse tarp indėnų. Visur su savim tamposi keistą obsidianinį majų kardą ir šiaip elgiasi kaip indėnas, o ne kaip juodukas. Tarnavo keliose kariuomenėse, todėl moka įsakinėti. Šaltakraujis cinikas, tačiau išdavyste jo niekas negali apkaltinti. Galbūt tie, kas galėtų, jau negyvi...

Ivan Hairy: Jukatano Maikas Taisonas, arenų čempionas plaukuotasis rusas. Jei kas nusamdo jį asmens sargybiniu, gali būti visiškai ramus: kol Aivanas greta jo, niekas neišdrįs nė pagalvoti nieko pikto. Uždaras vienišius, visi jį žino, bet niekas nepažįsta. Išgerti su juo - didžiulė garbė, bet retai kam tai pavyko du kartus. Didesnis už jo jėgą yra tik jo ėdrumas - sklando anekdotai apie tai, kaip jis vienu prisėdimu surijo dvi kiaules ir paklausė, kada šitoj skylėj duoda valgyt.

Mapučė: viskas, ką jūs žinote apie Vinetu ir old Šeterhendą gali būti pritaikyta šitam kilniam žmogui. Nepriekaištingos reputacijos ir geležinio charakterio žmogus, jis visad ateina į pagalbą ten, kur jo labiausiai reikia. Valdžia nelabai jį mėgsta: Mapučė garsus savo neapykanta pavergėjams ir bet kokiai laisvės atėmimo apraiškai.

Scientific knowledge: Čičen Ica (handoutas PC europiečiams) buvo pastatyta majų 8 a. kiek vėliau tapo religiniu ir administraciniu majų valstybės centru. 11 a. užėmė iš šiaurės įsiveržę toltekai, jie pavergė majus ir tapo viešpataujančia gentimi (kažkas panašaus į mongolų-kiniečių santykius po Čingischano nukariavimų). Toltekai vieningos valstybės nesukūrė, regionas buvo valdomas trijų pastoviai besiriejančių miestų: Čičen Icos (kuri išlaikė religinio centro statusą), Majapano ir Ušmalio.

14 a. pab. - 15 a. pr. Čičen Icoje įvyko majų sukilimas: visi toltekai arba buvo išžudyti, arba pabėgo. Sukilimas turėjo ne tik tautinį, bet ir religinį pagrindą: jam vadovavo senųjų dievų žyniai. Kilo karas su Majapano ir Ušmalio koalicija ir 1456 metais Čičen Ica buvo sugriauta. Tiksli jos vieta nežinoma. Kitus majų miestus 16 a. antroje pusėje sugriovė konkistadorai.

Scientific knowledge: Cholkan-Okotas (nakties liepsna, tūkstantis tamsos balsų) (handoutas PC europiečiams) vienas iš antraeilių majų dievybių, nakties ir mirties dievas. Po toltekų atėjimo garbintas slapčia. Būtent Cholkan-Okoto žyniai vadovavo Čičen Icos sukilimui ir valdė miestą iki pat jo nuniokojimo. Anot legendų, sukilimui vadovavo pats dievas, dažnai pasirodydavo mūšio lauke (jei mūšis vykdavo naktį). Bareljefuose vaizduojamas arba kaip juodas žmogus-puma, iltimis ir nagais draskantis priešus, arba kaip liepsnos kamuolys. Legendos tvirtina, kad Cholkan-Okotą įveikė galingas Ušmalio burtininkas Mortaras, nesugebėjęs užmušti dievo, bet įkalinęs jį auksiniame karste ir patalpinęs jį didžiausioje Čičen-Icos piramidėje.

Handout: Ushmal. Betyrinėdamas apleistą majų miestą, tu aptikai didelį namą ir greit supratai, kad čia kadaise gyveno Mortaras. Beskaitydamas visas sienas dengiančius bareljefus, tu gavai sekančią informaciją:
1) Tu žinai, kur yra Čičen-Ica. Iki jos 2-3 dienos kelio.
2) Cholkan-Okotas įkalintas auksiniame karste piramidės viršūnėje, jį saugo 12 kalnų dvasių, panašių į jeti, ir Saulės akmuo, dieną ir naktį užliejantis karstą saulės spinduliais. Bet kas, kas palies sarkofagą, mirs.
3) Mortaras įkalino Cholkan-Okotą, naudodamas pučiamąjį muzikinį instrumentą, fleitą ar kažką panašaus.
4) Cholkan-Okotas taipogi spėjo prakeikti Mortarą - burtininkas negalėjo paliesti jokio jam priklausiusio daikto.

Handout: whistle. Kai tik sušvilpė dūdelė - tau garsas pasirodė aiškus ir šaižus - tu netekai amo. Neįsivaizduoji, kiek laiko visiškai nesekei aplinkos - gal sekundę, o gal valandą.

Handout: ritual of blood. Šį kartą odos šokis davė kiek kitokį efektą, nei visada. Vos tik tu užsitempei aukos odą, ji užsiliepsnojo. Tačiau tai tavęs neišgąsdino - priešingai, tu pajutai, kokią galią tau suteikia ugnis. Tu supratai, kad esi nepažeidžiamas, ir kad gali užmušti bet ką, ką tik panorėsi.

Besimėgaudamas savo galybe, staiga šešėlyje tu pastebėjai žmogų, išplėstomis iš nuostabos ir išgąsčio akimis stebintį tave. Tu nepasimetei ir nepuolei jo, tiesiog pasakei jam vieną vienintelį žodį - užmiršk. Šis žodis nuvilnijo per visą aikštelę, lyg ištartas šimtu skirtingų balsų. Stebėtojas tik linktelėjo, apsisuko ir pabėgo, palikdamas tave džiūgauti. Nežinai, kiek laiko tu šokai, bet kai išėjai iš transo, apsvilusi aukos oda buvo nuo tavęs nukritusi, o ant žemės iš negyvėlio organų ir kraujo buvo suformuotas užrašas:

VISA TA GALIA GALĖTŲ BŪTI TIK TAVO. BET AMŽINOJI LIEPSNA NEGALI DEGTI DVIEJOSE VIETOSE IŠKART

Handout: writing on the wall
Nakties Liepsna
Tu laikai sugniaužęs pasaulį į kumštį, tavo kūnas - gyva ugnis
Žvaigždės Šešėli
Tu skrendi ant nakties sparnų, joks žvilgsnis tavęs nepavys
Tūkstantis Tamsos Balsų
Tavo žodžiai krenta į širdį kaip akmuo į šulinį, ir sukelia joje tokius aidus, nuo kokių širdis iššoka iš krūtinės
Amžinoji Ugnie
Joks ginklas tavęs nepaveiks, nes kaip pelkių liepsnelė tu nemoki užgesti: kiekvienos įsčios tau gali tapti nauju židiniu.

Handout: Chichen-Itza dream - Mapuche
Apsirengęs guenče ordino apranga, tu stovi viduryje didelės stovyklos ir kalbiesi su Diego Guadelupe.

-Tu sakai, kad narsos negalima prarasti? - klausia Diego. - Ne, Mapuče, tu nesupranti, narsa nėra tatuiruotė ar kažkas panašaus, ji greičiau yra skrybėlė, kurią gali nusinešti bet kuris stipresnis vėjo šuoras.
Pakyla stiprus vėjas, iš vidurdienio staiga pasidaro naktis. Apsidairęs aplinkui tu pamatai vyrus, panikoje lakstančius po stovyklą, šį vaizdą tu prisimeni labai gerai ir žinai, kas bus toliau.
-Pažiūrėk, riteri. - Guadelupės balsas skamba visai šalia, bet jis pats yra kažkur labai toli. - Narsiausias vyras patampa begalve višta, kuri tik laksto ratais, nes yra per kvaila suprasti, kad jau mirė.
Tu stovi sustingęs, nežinai ką daryti, norisi rėkti, duoti įsakymus, bet liežuvis neklauso. Tu pagauni pro šalį bėgantį karį ir pradedi jį purtyti už pečių, bandydamas grąžinti jam savitvardą. Tavo rankose jis kratosi kaip lėlė ir tu pamatai, kad visi jo raumenys, kaulai ir organai guli tau po kojų, o rankose tu laikai tik tuščiavidurę odą. Iš visų pusių aplink aidi siaubo dejonės, susimaišiusios su Guadelupės juoku.
-Vyrai, be panikos, viskas bus gerai, mes čia turime riterį guenče, kuris niekad nepameta galvos, jis mus visus išgelbės...
Aplink atsiranda daugiau tuščiavidurių žmonių, jie, judėdami lėtai ir užtikrintai, drasko į gabalus negalinčius pasipriešinti karius, prasideda skerdynės. Tu puoli spardyti tuščiavidurius, daužyti šautuvo buože, paguldai vieną, kitą, trečią, pasisukęs į eilinį zombį, pamatai prieš save šaltas Guadelupės akis. Jo veidas pasikeičia, pavirsta į Seržo, po to - Maksinos, Pančio, Ivano, galų gale - tavo paties, tada jo akys suliepsnoja, iš burnos išlenda iltys, oda pasidaro juoda. Dešimties colių ilgio nagai susminga tau į pasmakrę ir Flembe de la Noče pakelia tavo besitąsantį konvulsijose kūną nuo žemės.
-Prisimink, riteri, aš esu Baimė, ir aš esu visur.
Make a will-5 roll. Jei neišmetei, tau visiems metimams (išskyrus šaunamųjų ginklų žalą) taikoma -2 bauda. Kada šitas efektas baigsis, tu nežinai.

Handout: Chichen-Itza dream - Ivan

Tu eini saulėtą, žvarbią dieną snieguotu kalno šlaitu. Priešais pamatai nedidelę daubą, jos dugne guli mergaitiškais kailinukais apvilktas vaiko kūnelis. Pripuolęs artyn, pamatai Ksiušą - tavo dukrelę, tik jau paūgėjusią, jai kokie penkeri. Mergaitės lūpos pamėlusios nuo šalčio, oda padengta šerkšno sluoksniu, ji visa dreba ir negali pajudėti. Tu glaudi ją prie savęs, bandai sušildyti, tačiau tavo kūnas - tik ledo gabalas. Ant tavo stiprių, bet bejėgių rankų mergaitė sustingsta.

-O juk viskas galėjo būti kitaip, - pasigirsta balsas už nugaros.
Atsisukęs pamatai ant akmens sėdintį kipšą - tradicinį velniūkštį su raudonomis akimis, ragiukais, juoda kaip smala oda ir uodega. Kipšas susisupęs į šiltus kailinius.
-Ne, aš viską suprantu, sandėris yra sandėris, - šneka toliau velnias, - gyvybė, stresinė situacija, klaiki alternatyva ir panašiai. Tačiau ką gi mes turime? Išsigimėlį, atstumtąjį, pražudžiusį visus savo artimuosius ir klajojantį po pasaulį su tikslu, kurio jis net neprisimena. Bravo, Haspata. Mūsų nedideliame tarpusavio žaidime tu nesivaržai daužyti žmonių likimus. Tarp kitko, va tavo sutartis.
Velnias linkteli galva į ledinę uolą tau už nugaros. Joje išskaptuotas tavo, Ivano Rudakovo, susitarimas su Kalnų Valdovu Haspata, pagal kurį tu išsaugai savo gyvybę ir įgauni nemirtingumą bei antgamtinių galių, mainais prisieki tapti Haspatos kariu kovoje prieš ugnies, mirties ir baimės dievą Holkankotą. Baigęs skaityti, tu išgirsti vaikišką krykštavimą. Atsisukęs tu pamatai, kaip kipšas kažką pakuždom šneka į ausį kuo gyviausiai besijuokiančiai Ksiušai, po to duoda jai obuolį ir pliaukšteli per užpakaliuką. Mergaitė nubėga ant sniego keteros ir pradeda ten žaisti.
-Ne, aš negaliu jos atgaivinti, - liūdnai šypsodamasis sako Holkankotas.- Kaip ir nežadu tau siūlyti jokios sutarties. Niekada nemėgau varžyti savo pasekėjų laisvės, viskas, ką jie darė, buvo daroma laisva valia. Aš - nakties dievas, tegaliu padaryti tik tiek, kad tu matysi savo dukrelę sapnuose kiekvieną naktį, ir tave šie sapnai darys laimingą. - Kipšas gūžteli pečiais. - You got it for free.
Kurį laiką jūs tylėdami stebite žaidžiančią Ksiušą. Po to Holkankotas atsistoja, nusipurto nuo kailinių sniegą ir pasuka žemyn šlaitu. Paėjęs porą žingsnių, jis sustoja, pasuka galvą į šoną ir taria:
- Ko gero, rytoj mes susitiksime tikrovėje. Ko gero, nuo tavęs išvis niekas nepriklausys, kadangi tave valdys kvaila švilpynė kokiose nors savanaudėse rankose. Ko gero, aš tave rytoj užmušiu, o gal - tu mane. Ir nei aš, nei tu nieko negalime dėl to padaryti. Ko gero.
Ir kipšas nužingsniuoja tolyn, bet tu į jį nebežiūri. Likusią nakties dalį jūs su Ksiuša lipdote namą iš sniego, piešiate ant ledo paveikslus ir dūkstate po pusnis. Rytą tu atsibundi kaip niekad pailsėjęs ir laimingas.

Handout: Chichen-Itza dream - Maxina
Tu sapnuoji piramidę, jos viršūnėje stovi atviras karstas, šalia jo stovi į ilgą apsiaustą susisupęs vyriškis. Tu priartėji prie jo, jis pažiūri į tave ir tu matai baltą kaip vaškas odą, raudonas akis ir iltis.
-Sveika, mano dukra, - ištaria vampyras. - Tai tu nori gyventi amžinai? Cha, tikiuosi, tu esi pasiruošusi tokiai ilgai nuobodybei. Kaip ten bebūtų, aš galiu tau padėti, jei tu padėsi man. Pirmiausia, karstas. Matai, aš dabar esu patekęs į kiek nepatogią situaciją, mano dienos miegas kiek užsitęsė, ir tu turėsi man padėti išlipti iš lovos. Mano karstą apsikabinę laiko dvylika šlykščių šaltų žmogbeždžionių, ir be švilpynės pagalbos, mano meile, bijau, mes niekada nesusitiksim. Tu juk turi ją, tiesa? Tik pašvilpk, ir galėsi valdyti šalčio dvasias. A, tiesa, ir tas vendigo, kurį jūs su savim atsitempėt, jį tas stebuklingas instrumentas taip pat suvaldys: laikyk tą gyvulį atokiau nuo manęs, jis mane nervina. O tada, kai aš galų gale išlipsiu iš savo karsto... patarimas - nebūk artimiausiu nuo manęs žmogum, nes aš alkanas, LABAI alkanas. Ir prižiūrėk juoduką - aš perskaičiau jo mintis ir žinau tikrai: kad ir kokie atrodytų besą jo ketinimai, jis nori mane nužudyti.

Handout: Chichen-Itza dream - Serge
Kai visi užmiega, iš tamsos lėtai išnyra figūra. Tu jau ruošiesi kelti aliarmą, bet pamatai, kad atėjo tavo tėvas. Jis valdingu mostu liepia tau sėdėti vietoje.
- Nebijok, Sergijau, aš nesiruošiu kenkti nei tau, nei tavo pakeleiviams. Jie mūsų negirdi ir netrukdys, tiesiog išklausyk manęs. Atsimeni, aš tau sakiau, kad tikras vyras gali atsispirti kraujo šauksmui? Aš buvau teisus. Bet su gėda turiu pripažinti, kad pats mano gyvenime buvo epizodų, kai pasirodžiau esąs nepakankamai stiprus. Taip, aš nužudžiau tavo motiną. Negali įsivaizduoti, kaip po to kankinausi, kiek atgailavau ir meldžiausi, bet Dievas nenori girdėti vampyrų maldų. Gal Jam gėda, kad mes egzistuojame. Ieškojau tavęs keletą metų ir radau Paryžiuje, kaip tik tą dieną, kai tapai profesoriumi. Tačiau supratau, kad nebegalėsiu tapti tavo gyvenimo dalimi - tu atrodei visiškai pasitikintis savimi ir savo vyriškumu, paklausinėjęs tavo aplinkos žmonių ir nusamdęs porą detektyvų, sužinojau, kad tu niekada nepasidavei Alkiui. Didžiavausi tavimi. Maniau, kad tu radai būdą, kurio nepavyko rasti man. Bet klydau. Sergijau, vaistai - nėra būdas. Jie padeda priešintis kūnui, tačiau padėti reikia protui, kūno pasipriešinimas - tai tik antraeilis dalykas. Turbūt pajutai, kad darosi vis sunkiau valdytis, toliau bus dar sunkiau, kol vieną kartą tu palūši ir tapsi nakties žvėrimi. Tau kaip ir man reikia dvasios mokytojo, ir aš žinau, kur jį rasti.
Cholkan-Okotas yra vampyras. Labai senas vampyras. Kadaise, kai dar nebuvo įveikęs troškulio, jis atėjo į šį laukinį kraštą ir privertė indėnus tikėti, kad yra jų dievas. Šie tiekdavo jam kraują, Cholkan-Okotui net nereikėdavo pačiam medžioti. Jis tapo pačiu galingiausiu vampyru istorijoje, net sugebėjo įvaldyti ugnį. Tačiau paskui jis buvo įkalintas savo auksiniame karste, kur guli jau 500 metų. Bet koks vampyras per tokį laiką būtų miręs iš bado arba puolęs į letargo miegą. Tačiau Cholkan-Okotas neprarado sąmonės. Medituodamas ir darydamas eksperimentus su savo protu, jis rado būdą nugalėti Alkį.
- Būdamas Valstijose, aš išgirdau jo šauksmą ir atvykau į Čičen-Icą. Daug naktų aš praleidau šalia jo karsto, bendraudamas su juo ir mąstydamas. Dabar esu arčiau savo tikslo, nei buvau kada nors, jau trejus metus aš ne tik nepasidaviau Alkiui, bet net nejaučiau jo. Tai, kad tu atvykai čia, taip pat nėra atsitiktinumas. Išlaisvink Cholkan-Okotą, ir jis išmokys mus abu būti savo kūnų šeimininkais. Suprantu, kad tu įtari klastą, aš juk kadaise jau vieną kartą tave, pats to nenorėdamas, apgavau. Bijau, kad jokių garantijų ar įrodymų aš negaliu tau pateikti. Tai tiesiog pasitikėjimo klausimas.

Tėvas atsistoja ir pakyla eiti. Už kelių žingsnių staiga sustoja.
- Tiesa, norėjau tave perspėti. Juodukas yra vampyras - ne toks senas kaip Cholkan-Okotas, bet daug senesnis už tave ar mane. Jis čia atvyko tam, kad stotų į kovą su Cholkan-Okotu ir išgertų jo kraują, tokiu būdu perimdamas visus sugebėjimus. Tiesiog turėk tai omenyje.
Tai taręs, tėvas išnyksta tamsoje, palikęs tave mąstyti. Atsibudai su pirmaisiais prakeiktosios saulės spinduliais ir dabar jau negali pasakyti, ar iš tiesų kalbėjai su tėvu, ar tau tai tik prisisapnavo.

Handout: Chichen-Itza dream - Pancho
O tau šiąnakt nieko nesisapnavo. Tu tai žinai ir aš tai žinau, bet kitiems PC to žinoti nebūtina. Visą naktį negalėjai sudėti bluosto ir mąstei apie aną ugninį odos šokį. Tau prieš akis vėl ir vėl iškildavo užrašas: AMŽINOJI LIEPSNA NEGALI DEGTI DVIEJOSE VIETOSE IŠKART.