Face-off (2 psl.)

Spec. Sugebėjimas - exotic fighting: taikomas, kai naudoji martial arts. Jei priešininkas neturi martial art feato, jo DX nesipliusuoja prie AC. Jei priešininkas turi martial arts featą, jo DX nesipliusuoja prie AC tol, kol savo ėjimo pradžioje jis neišmeta IQ dc 13.

Žaidimo priešistorė apie klubą papasakojo Leo Smitsas. Jo siūlomas visiškas anonimiškumas jam pasirodė nuostabus visų problemų sprendimas. Narys jau trys mėnesiai. Vis dar nepaprastai susižavėjęs šia idėja, praktiškai, tik ja ir gyvena, savo debiutinį albumą žada paskirti būtent žaidimų su beveidžiais oponentais temai. Pastarasis žaidimas vyksta kažkokioje tropinėje saloje. Visi svečiai atskrido tuo pačiu malūnsparniu, kuris dabar stovi aikštelėje kažkur saloje. Palošus apie dvi valandas, žaidimas buvo nutrauktas vieno įvykio (tai pasitaikydavo ir anksčiau): ne itin patvarios išvaizdos kateriu be vėliavos atplaukė žmonės, sprendžiant iš uniformų - policininkai ar pasieniečiai. Visi žaidėjai, išskyrus "Damą", kuris tuo metu buvo pasišalinęs į savo kambarį, stebėjo "Jokerio" pokalbį su atvykėliais. Pokalbis vyko kalba, panašia į Benicijaus gimtąją ispanų tiek pat, kiek lenkų kalba panaši į rusų, todėl toliau pateiktas šio pokalbio tekstas lenkiškai.

Policininkas: "Dzien dobry, policja Brendizi. Poprosze, o dokumenty Pana i wszystkich osob, ktore są na tej wyspie."

Jokeris: "Proszę Pana oto moj paszport, a oto - dokumenty šwiadczące že wyspa jest wlasnošcią klubu "Face-off", pracownikem ktorego jestem. To jest wlasnosšč prywatna, dlatego gošcie klubu mają prawo uniknač tego zajšcia."

P. (peržiūri dokumentus, vėl žiūri į Jokerį): "Jestem pewny, že są to falszywe dokumenty, ta wyspa nigdy nie byla sprzedana, Pan jest klamcą i kryminalistą!

J. (šypsodamasis): "Nawet ježeli jestem, Pan nie ma prawa rządzic tu bez pewnego ordera. To jest wlasnošč prywatną a oto są dokumenty. Pan nie ma nic.

P. (deda ranką ant pistoleto dėklo): "Pan pewnie wie, že w obrębie piędžiesięciu kilometrow nie sposob spotkac tu žywą duszę, i przedstawiciel struktory prawnej, može nie dbač o rozmaite glupie dokumenty, dopoki struktora jest dostatecznie mocna. Nakazuję, aby wszyscy ludzie opušcili wyspę po pięciu minutach, albo my...

J. (nebesijuokia): dlaczego Pan jest tak pewny, ze struktora jest dostatecznie mocna? Ci ludzie na balkonie (rodo į jus) są gošcmi, ale ja nie jestem jedynym pracownikiem klubu na wyspie. Klub dba o biezpieczenstwo swojich czlonkow, osobišcie tam, gdzie policja jest silą kriminalną, a nie broniącą.

P. (kurį laiką prisimerkęs žiūri į Jokerio kaukę): "Ach, Pan woli rozmowę w takim tonie? Dobrze. To Panska sprawa. Wroce jutro rano, i ježeli jeszcze ktorys z was, gringo, będzie na tej wyspie...

J: "I co wtedy? Nic. Pan može byč pewny - jutro rano tu nie będzie žadnego gringo - nie myslę, že goscie klubu zechca, byč na tej ziemi chociaž przez chwile, wiecej niž trzeba. A teraz - precz z mojej wyspy, mafiozo!"

[1]

(just in case you don't talk damn polish: mentams kažkodėl nepatiko, kad jūs esat saloj, jie pabandė priversti Jokerį apleisti patalpas, bet šis laimėjo intimidate contestą ir mentai pažadėjo dar grįžti)

Policininkai, varstydami piktais žvilgsniais Jokerį ir jus, grįžo į katerį ir nuplaukė. Jokeris grįžo pas žaidėjus ir paragino grįžti prie žaidimo, kadangi viskas esą gerai. Jis pats nedalyvavo žaidime, visą laiką, tikėtina, praleido terasoje. Kortas dalino žaidėjai paeiliui.

Stebėdamas šiandieninę grupę savo patyrusio žaidėjo akimis, padare tokias išvadas:
Karalius yra moteris
Dama ir Diska yra vyrai
Valetas dėl kažko labai smarkiai jaudinasi, apie žaidimą beveik negalvoja
Dviakė Damą ir Diską aptarnauja itin meiliai.

Jau pradėjus temti, apie devintą valandą, Benicijus, laimėjęs gana didelį laimėjimą, išėjo į terasą įkvėpti gryno oro ir atpalaiduoti nervų. Čia rado Jokerį, besėdinti už staliuko keista poza: kojos ištiestos po stalu ir pražergtos, galva pasvirusi į šoną. Benicijus pašaukė Jokerį, šis neatsiliepė. Benicijus priėjo ir padėjo ranką Jokeriui ant peties, tada šis staiga pašoko ir čiupo aktorių už rankos. Benicijus pastebėjo peilį Jokerio rankoje. Prasidėjo grumtynės. Benicijus sugebėjo išmušti peilį, kur šis nulėkė, nepastebėjo. Galų gale Benicijus, panaudojęs dziudo permetimą, neapskaičiavo ir švystelėjo Jokerį per terasos kraštą. Pažiūrėjęs žemyn, Benicijus pamatė tik į krantą besiritančias bangas ir pakrantės akmenis. jis suprato, kad ką tik nužudė žmogų. Savigynos sumetimais, žinoma, bet faktas lieka faktu. Aktorius jokiu būdu negali pasakyti kitiems teisybės, kadangi juo vis vien nepatikėtų ir, ko gero, pasodintų. Todėl Benicijus sugalvoja tokią istoriją: kai jis išėjo į terasą, pamatė Jokerį persisvėrusį per turėklus ir lyg ir kažką ten apačioje apžiūrinėjantį. Benicijus pašaukė Jokerį ir šis, ko gero, iš netikėtumo, prarado pusiausvyrą ir nugarmėjo žemyn.

O dabar eik ir pasakyk tai PCiams. Ir neužmiršk - tu privalai meluoti.

Tricla Mirtpsu (King)
Amžius 7 metai
Lytis neturi
Rasė madratas
Profesija agentas

Trumpa biografija: Tricla gimė erdvėlaivyje, šiam priartėjus prie žemės per tam tikrą atstumą. Kartu su visa vada (25 individais) buvo išmokytas visko, ko reikia informacijos kaupimo agentui, fiziologiškai yra pilnai subrendęs. Apie home planet neturi praktiškai jokios informacijos. Ištikimybė gimtajai rasei įdiegta on mental basis. Jo misija Žemėne - emocinio žmonių paveikslo sukūrimas. Gyvena Los Angele, kadangi išvaizdos pakeisti negali, gatvėje be kaukės nesirodo. Materiališkai aprūpinamas nepriekaištingai pervedimų į sąskaitą pagalba. Face-off klube dirba žmogus-kolaborantas, kuris ir įtaisė Tricla į klubą - tiriamajai veiklai sąlygos idealios. Klubo narys jau trys mėnesiai. Susisiekia su erdvėlaiviu, kuris, nematomas žmonių radarams, sukasi aplink mėnulį, telepatinių signalų dėka (galimas daiktas, kad tai atliekama elektroninio įtaiso kaukolėje pagalba, kadangi daugiau niekur telepatinių sugebėjimų nepastebėta).

Žaidimo priešistorė: Pastarasis žaidimas vyksta kažkokioje tropinėje saloje. Visi svečiai atskrido tuo pačiu malūnsparniu, kuris dabar stovi aikštelėje kažkur saloje. Palošus apie dvi valandas, žaidimas buvo nutrauktas vieno įvykio (tai pasitaikydavo ir anksčiau): ne itin patvarios išvaizdos kateriu be vėliavos atplaukė žmonės, sprendžiant iš uniformų - policininkai ar pasieniečiai. Visi žaidėjai, išskyrus Damą, kuris tuo metu buvo pasišalinęs į savo kambarį, stebėjo Jokerio pokalbį su atvykėliais. Kalbos Tricla nesuprato, kalbėta gal vokiškai, buvo akivaizdu, kad tarp Jokerio ir pareigūnų įvyko ginčas, kurį laimėjo Jokeris: pareigūnai apleido salą it musę kandę.

Po to Jokeris nebesugrįžo prie stalo, buvo dalinama paeiliui. Žaidimas vyko kaip visada, gal tik žaidėjai kiek per dažnai pasitraukia į savo kambarius. Ypač ilgai - gal 45 min - nebuvo Damos. Ką Tricla mano apie žaidėjus.
Tūzas yra žaidėjas profesionalas.
Dama yra vyras.
Valetas yra moteris, jai mėnesinės ar kažkas panašaus, nes ji labai irzli ir negali susikaupti.
Devynakė visai nemoka žaisti.

Michael Dorsen (Queen)
Amžius 37 metai
Lytis vyras
Rasė baltasis (nordic)
Profesija detektyvas

Trumpa biografija: Mikis Dorsenas gimė Falou Kryke, Šiaurės Dakotoje. FTB agentas nuo dvidešimt penkerių, pastaruoju metu gyvena Trentone, Vašingtono valstija. Jau pusę metų persekioja profesorę Medelyn Castro. Savo tiriamiems medikamentams bandyti "juodoji profesorė" grobdavo benamius ir vaikus, įrodyta, kad nepavykusių jos eksperimentų rezultate mirė 79 žmonės. Viena iš jų buvo dešimties metų Mikio dukra Keri. Būtent todėl šis tyrimas Mikiui yra asmeninis reikalas. Medelyn Kastro pabėgo iš mirtininkų kameros ir nuo tada slapstosi nuo policijos, dingo be žinios jau trys jos ieškoję agentai. Mikio tyrimas parodė, kad Kastro gali būti tarp Face-off klubo narių, ir jau tris mėnesius Mikis bando išskaičiuoti, kuris. "Juodosios profesorės" paieška - vienintelė priežastis, kodėl Mikis lankosi klube.

Žaidimo priešistorė: Pastarasis žaidimas vyksta kažkokioje tropinėje saloje. Visi svečiai atskrido tuo pačiu malūnsparniu, kuris dabar stovi aikštelėje kažkur saloje. Nuo pat žaidimo pradžios Mikis pastebėjo, kad šiandieninė Dviakė jam rodo ypatingai stiprų dėmesį. Kai visi žaidėjai nematė, ji pakuždėjo Mikiui į ausį kažką apie tai, kad metas jam būtų užeiti į savo kambarį. Kai po poros minučių Mikis nuėjo pas save, ten rado Dviakę: iš rūbų ant jos buvo tik kaukė. O, brolyti, ta mergina tikrai turėjo ką parodyti... (ne, tai negalėjo būti Kastro: Dviakei buvo gal dvidešimt metų, be to, profesorė - etninė puertorikietė). Dviakės veido Mikis taip ir nepamatė - jie mylėjosi nenusiimdami kaukių, vienintelis įstrigęs dalykas - tai meniška tatuiruotė ant peties, vaizduojanti įmantrų augalą ir užrašą 'mandragore'

Jiems besidulkinant, Mikis, netyčia pastebėjo kažkieno akis, stebinčias juos pro šaudymo angą. Šokęs prie skylės, Mikis bepamatė tik džiungles - jei kas ir buvo ten, tai spėjo pabėgti. Gūžtelėjęs pečiais, Mikis grįžo pas jo laukiančią Dviakę.

Praleidęs savo kambaryje gal 45 min., Mikis grįžo prie pokerio. Jokerio neberado, jis daugiau ir nebepasirodė. Dviakė, laikas nuo laiko paduodanti gėrimus, ir toliau Mikį aptarnavo labai meiliai, bet detektyvas nepatenkintas pastebėjo, kad aplink Diską ji taip pat trynėsi. Mikis akylai stebėjo tuos du, Diska buvo vieną kartą išėjęs, tačiau jo nebuvo tik 10 minučių. Per tą laiką Dviakė nebuvo pasirodžiusi.

Medelyn Castro-Dorsen (Jack)
Amžius 37 metai
Lytis moteris
Rasė baltoji (latina)
Profesija mokslininkė

Trumpa biografija: gimė ir nugyveno didžiąją dalį gyvenimo Trentone, Vašingtono valstija. Čia baigė univeritetą, farmacijos specialybę. Dirbo naujų medikamentų kūrimo srityje, turi užpatentavusi keletą tikrai gerų vaistų. Paskutinis preparatas, ties kuriuo dirbo, turėjo gydyti Grotono ligą - naują nepagydomą virusinę infekciją, užplūdusią Žemę trečiame dvidešimt pirmo amžiaus dešimtmetyje. Tragiško sutapimo dėka, jos penkerių metų dukrelei Keri taip pat buvo diagnozuota ši liga. Medelyn kaip apsėsta pradėjo eksperimentus su preparatu, kad galėtų jį išbandyti, pati save apkrėtė Grotonu ir - ir naujasis preparatas ją išgydė. Nedelsdama ėmė gydyti šiuo vaistu Keri ir dar 38 Grotono liga sergančius žmones. Visi jie mirė lėta ir skausminga mirtimi: preparatas pasirodė esąs veiksmingas tik pradinėse ligos stadijose, o visų 39 pacientų būklė gydymo pradžioje jau buvo kritiška. Valstijos teismas pasmerkė Medelyn elektros kėdei. Mokslininkei pavyko pabėgti. Dabar ji jau dvejus metus slapstosi nuo policijos, keletą kartų tik per laimingą atsitiktinumą išvengė mirties - agentai šaudė be perspėjimo. Medelyn veidas tapo vienu iš žinomiausių veidų Amerikoje - žiniasklaida iš jos padarė didžiausią dvidešimt pirmojo amžiaus nusikaltėlę.

Žaidimo priešistorė: klubas jai pasirodė esąs vienintelis būdas bent kiek pabendrauti su žmonėmis. Jo narė jau trys mėnesiai. Pastarasis žaidimas vyksta kažkokioje tropinėje saloje. Visi svečiai atskrido tuo pačiu malūnsparniu, kuris dabar stovi aikštelėje kažkur saloje. Palošus apie dvi valandas, žaidimas buvo nutrauktas vieno įvykio (tai pasitaikydavo ir anksčiau): ne itin patvarios išvaizdos kateriu be vėliavos atplaukė žmonės, sprendžiant iš uniformų - policininkai ar pasieniečiai. Visi žaidėjai, išskyrus Damą, kuris tuo metu buvo pasišalinęs į savo kambarį, stebėjo Jokerio pokalbį su atvykėliais. Kalbėta ispaniškai, todėl Medelyn, tikėtina, skirtingai nuo visų kitų lošėjų, pokalbį suprato:

Policininkas: laba diena, Brendizio policija. Prašyčiau jūsų ir visų asmenų, esančių šitoje saloje, dokumentus.

Jokeris: prašau, štai mano SIC, o štai salos nuosavybės dokumentai: ši sala priklauso pokerio klubui "Faceoff", kurio darbuotojas aš esu, ir joks klubo svečias neprivalo jums pateikinėti dokumentų.

P (pavarto jokerio pateiktus dokumentus): mūsų žiniomis, saloje, tarp jūsų svečių, yra žinoma nusikaltėlis ir kriminalistas.

J (juokiasi): netgi jei ir taip, jūs neturite jokių įgaliojimų šioje saloje, todėl prašyčiau jus pasišalinti.

P (padeda ranką ant pistoleto ): aš esu Interpolo agentas, ir jei jūs priešinsitės tarptautinei policijos organizacijai, mes būsim priversti...

J (nebesijuokia): visai nebūtina griebtis jėgos, juo labaiu, kad aš esu toli gražu ne vienintelis klubo darbuotojas - "Face-off" pakankamai rimtai rūpinasi savo svečių saugumu. Padarykime taip: duokite man 12 valandų, nenoriu skandalo tarp kitų žaidėjų. Rytoj, kai po žaidimo visi bus patalpinti į hibernacijos vonias, aš pats išduosiu jums nusikaltėlį, nes puikiai žinau, kurio iš žaidėjų jums reikia.

P (kurį laiką stebi Jokerio kaukę pro primerktas akis) biznis aukščiau už viską? Gerai, aš sutinku. Tačiau grįšiu rytoj anksti ryte, ir turėkit omenyje, apylinkes patruliuos mūsų malūnsparniai, kuriems bus įsakyta...

J: šaudyti be, vos pamačius? Nesijaudinkit to neprireiks. Viskas bus pagal susitarimą.

Policininkai, varstydami piktais žvilgsniais Jokerį ir jus, grįžo į katerį ir nuplaukė. Jokeris grįžo pas žaidėjus ir paragino grįžti prie žaidimo, kadangi viskas esą gerai. Pats išėjo į terasą. Medelyn suprato, kad turi kažką daryti: jei viskas liks taip, kaip yra, ryte Jokeris ją miegančią perduos Interpolui. Medelyn pasiryžo: ji turi nužudyti Jokerį: yra šansų, kad Interpolas nežino, kas iš svečių yra ieškomasis nusikaltėlis. Spausdama rankoje po drabužiais skalpelį, kurį visada su savim nešiodavosi, profesorė išsėlino į terasą. Jokerį pamatė miegantį kėdėje. Tyliai prislinkusi prie jo, Medelyn vienu brūkštelėjimu perpjovė Jokeriui gerklę. Po to grįžo prie pokerio.

Jeffery Tomas Gates (10)
Amžius 27 metai
Lytis vyras
Rasė baltasis (british)
Profesija kompiuterių specialistas

Trumpa biografija: Džefris - paties Bilio Geitso sūnėnas. Dirba pas dėdę korporacijoje techninį darbą, yra vienas iš vedančių specialistų. Džefris turi vieną psichinę problemą: serga vizofobija - baime parodyti nuosavą veidą. Jis yra įsitikinęs, kad yra labai negražus, ir bet koks savo išorės parodymas gali jam sukelti isterijos priepuolį. Tiesa, informacinės technologijos ir jo profesija leidžia Džefriui gyventi su šiuo nenormalumu, tik karjerą korporacijoje daryti jis jau nebesugebės.

Žaidimo priešistorė: akivaizdu, kad klubo "Face-off" siūloma pramoga davė Džefriui tai, ko jam labaisausiai trūko - bendravimo su gyvais žmonėmis. Klubo narys jau trys mėnesiai.

Prieš savaitę Džefris gavo tokio turinio e-laišką

Klubo Face-off vardu sveikiname Jus perėjus į aukštesnįjį žaidimo lygį. Toliau pateiksime Jums pasiūlymą, kurio jūs galite atsisakyti ir daugiau niekada nebegausite iš mūsų laiško, liksite toks pat klubo narys, koks esate dabar. Tačiau jei Jus sudomins mūsų pasiūlymas, Jūsų gyvenimas neatpažįstamai pasikeis.

Siūlome Jums tapti Face-off žmogžudystės frakcijos nariu. Kiekvienas frakcijos narys gauna galimybę nužudyti kitą frakcijos narį - žaidėją arba personalo darbuotoją. Taikinio vardas ir žmogžudystės įrankis perduodamas žmogžudžiui eilinio žaidimo vietoje. Taikinys taipogi ginkluotas. Tik du žmonės - žudikas ir taikinys - dalyvauja žmogžudystės žaidime, kiti tiesiog lošia pokerį. Tarp lošėjų yra dar vienas, žinantis, kas yra žudikas ir kas - taikinys. Šio žmogaus misija - įvertinti, kaip stilingai bus įvykdyta žmogžudystė arba kaip sumaniai auka sugebės išsisukti.

Jei Jūs sutinkate prisijungti prie žaidimo, laukiame jūsų laiško. Jei ne - linkime Jums ir toliau maloniai ir saugiai leisti laiką klube Face-off.

Džefris, neilgai svarstęs, nusiuntė sutikimą.

Pastarasis žaidimas vyksta kažkokioje tropinėje saloje. Visi svečiai atskrido tuo pačiu malūnsparniu, kuris dabar stovi aikštelėje kažkur saloje. Savo kambaryje Džefris rado adatinį pistoletą su penkiais užtaisais ir kortą - jokerį. Paslėpęs ginklą po apsiaustu - kažkodėl drabužio poliarizacija jo neatstūmė - Džefris prisijungė prie žaidimo.

Palošus apie dvi valandas, žaidimas buvo nutrauktas vieno įvykio (tai pasitaikydavo ir anksčiau): ne itin patvarios išvaizdos kateriu be vėliavos atplaukė žmonės, sprendžiant iš uniformų - policininkai ar pasieniečiai. Visi žaidėjai, išskyrus Damą, kuris tuo metu buvo pasišalinęs į savo kambarį, stebėjo Jokerio pokalbį su atvykėliais. Kalbos Džefris nesuprato, kalbėta itališkai ar ispaniškai, buvo akivaizdu, kad tarp Jokerio ir pareigūnų įvyko ginčas, kurį laimėjo Jokeris: pareigūnai apleido salą it musę kandę. Po to Jokeris nebesugrįžo prie stalo, liko terasoje. Džefris tyliai nuslinko koridoriumi ir pamatė, kad Jokeris stovi atsirėmęs į terasos turėklą ir žiūri pavymui tolstančiam kateriui. Vienu taikliu šūviu Džefris patiesė savo auką. Patikrinęs pulsą, Geitsas nustatė, kad Jokeris miręs - adatos tikriausiai turėjo staigiai veikiančių nuodų užtaisą. Džefris paėmė lavoną už pažastų ir nutempė jį prie staliuko. Pakeliui jis pastebėjo, kad yra terasoje nebe vienas: ant tiltelio stovėjo dar vienas lošėjas. Toliau viskas įvyko akimirksniu: nesuvokdamas, ką daro, Džefris pakėlė nydlerį ir iššovė; bandydamas išsisukti nuo adatos, stebėtojas (Džefris nespėjo įžiūrėti, kokia korta slėpė jo veidą) šoko į šoną ir nuslydo žemyn skardžiu. Džefris paskui jį nesileido. Jis pasodino Jokerio lavoną į kėdę šalia staliuko ir grįžo prie pokerio. Jo sugrįžimo momentu už stalo buvo tik Valetas, Karalius ir Tūzas. Dviakė atnešė gėrimus iškart, kai tik Džefris užėmė savo vietą, Devynakė pasirodė maždaug po penkių minučių, Dama - po dvidešimties (bendroj sumoj jo nebuvo maždaug valandą).

Devynakė (9)

Tau pilna amnnezija. Tavo atmintis apsiriboja paskutinėm keliom valandom. Tu įėjai į kambarį, kuriame sėdėjo keturios juodai apsirengusios figūros, pas kurias vietoj veidų buvo kortų paveiksliukai. Figūros lošė pokerį. Tu žinai, kad jos visos yra pavojingos, bet tu privalai įsijungti į žaidimą. Tu žinai, kad nėra didelio skirtumo, ar laimėsi, ar praloši, tu tiesiog privalai žaisti. Po kiek laiko supratai, kad tu irgi apsirengęs (o gal apsirengusi) juodai ir tavo veidą taip pat slepia kaukė. Kiti penki lošėjai (penktasis prisijungė prie jūsų neužilgo po tavęs) vadina tave Devynake - tikriausiai šita korta ir yra tavo kaukė, kadangi kitų žaidėjų veidus slepia skirtingos kortos, pagal kurias į juos ir kreipiamasi - Tūzas, Karalius, Dama, Valetas, Diska. Visi (ir tu irgi) kalba nenatūraliais, dirbtiniais balsais, tavasis skamba kaip jaunos merginos. Kaukė tėra tik holografinė, gali laisvai kiaurai ją valgyti ir gerti. Kartais į kambarį ateina dar viena figūra - neabejotinai moteriška, kas akivaizdžiai matosi iš jos rūbo fasono. Ši moteris, užsidengusi veidą dviakės korta, paduoda gėrimus ir užkandžius, atrodo, kad ji žino, ko būtent pageidauja kiekvienas lošėjas. Iš kažkur tu žinai, kad tau negalima gerti iš kitų žaidėjų taurių. Pas save kišenėje radai ginklą (kažkas panašaus į pistoletą), tu žinai, kad, reikalui esant, gali juo užmigdyti bet kurią figūrą.

Roleplaing tips: tau nereikia žaisti už kažkokį silpnaprotį ar pan, išskyrus amneziją (kuri gali būti ir laikina) ir nuojautas, kurios pateiktos įžangoje, tu neturi jokių veiksmus ribojančių faktorių.

HANDOUT 9-1 FLASHBACK: tu - dvylikametis paauglys, tavo vardas Otas Kliosas. Tu ir du tavo draugeliai pabėgot iš pamokų ir dabar trinatės Hjustono gatvėmis, paslapčia patraukdami marihuaną. Policininkas pamato narkotikus ir bando jus sulaikyti, jūs bėgate, bet abu tavo sėbrus pagauna - tau vieninteliam pavyksta pasprukti.

HANDOUT 9-2 FLASHBACK: tavo dvidešimtasis gimtadienis, tu su chebra siauti ant kažkokio dangoraižio stogo. Visi girti kaip pėdai, baliukas totali orgija su tekilos kokteiliais, skraidančiom visomis kryptimis liemenėlėm ir eksperimentavimu su narkotikais. Iš autentiško Van Gogo paveikslo jūs padarėt taikinį dartams, ir tai yra labai juokinga. Kažkoks idiotas ką tik nukrito nuo stogo.

HANDOUT 9-3 FLASHBACK:

- jus, ponaiti Kliosai, aš prašyčiau užeiti į mano kabinetą.

Profesorius Stouneris uždaro paskui tave duris, parodo tau kėdę ir, trindamas rankas, atsisėda už stalo priešais.

- aš turiu jums vieną tikrai jus sudominsiantį pasiūlymą. Iš anksto turiu perspėti, kad tikiuosi viską išliksiant tik tarp mūsų. Tai, ką aš jums pasiūlysiu, gali mudu padaryti garsiais.

- be galo įdomu - sakai tu.

- man reikalinga jūsų pagalba viename, hm, moksliniame tiriamajame darbe. Aš girdėjau, jūs neblogas lošėjas?

HANDOUT 9-4 FLASHBACK:

Tu: Kur šiandien, profesoriau?

Prof. Stouneris: O, šiandien ypatinga vieta. Tropinė sala, priklauso Brazilijai, 400 km nuo žemyno. Tikras rojus.

Tu (tikrini needlerio apkabą, joje kaip visada 10 užtaisų): hm, puiku. Man tik neduoda ramybės vienas dalykas: aš puikiai susipažinau su praktine jūsų eksperimento puse, ir manau, kad ši idėja yra geniali. Tačiau kada gi jūs mane supažindinsite su teorine dalimi? (guliesi į hibernacinę vonią)Be teorijos aš jaučiuosi eiliniu sanitaru.

Prof. Stouneris: jau greit, jau greit. Viskam savas laikas. O dabar miegok.

HANDOUT 9-5: Kas yra Otas Kliosas. Otas Kliosas - poprastis Hjustono universiteto psichiatrijos studentas, gyvenantis bohemišką aukštuomenės franto gyvenimą. Finansiškai jis neblogai aprūpintas tėvų - pakankamai, kad neturėtų sukti galvos dėl pinigų. Jau pusę metų Otas talkina savo mokytojui profesoriui Stouneriui slaptame psichiatriniame eksperimente: grupė žmonių su psichikos sutrikimais (Otas nežino, kokiais būtent), palaikoma hibernacijos būsenoje didžiąją laiko dalį, du kartus per mėnesį, aprengti juodais kostiumais ir kaukėmis uždengtais veidais lošia pokerį. Tokie lošimai pravedami visokiose egzotiškose vietose - požeminėje šachtoje, ant dangoraižio stogo, laive vidury vandenyno ir pan., į lošimo vietą pacientus nugabena nuosavas Stounerio automatinis malūnsparnis. Anot miglotų Stounerio užuominų ir paties Klioso išvadų, hormonai, kuriuos organizmas generuoja "seanso" metu ir medikamentai, kuriais pacientai girdomi jiems belošiant, leidžia organizmui atsistatyti psichinę sveikatą. Dabar profesorius Stouneris (Jokeris) drauge su Otu ir kita studente Sintija Blium (Dviakė) jau dirba su antraja pacientų grupe - pirmąją pavyko visiškai išgydyti per tris mėnesius. Antrosios grupės psichikos sutrikimai, anot Stounerio, žymiai rimtesni, todėl ir jų gydymas užtruks ilgiau. Oto šiame darbe atlieka sanitaro vaidmenį: įsimaišęs tarp lošėjų, jis tiesiog stebi pacientus, įgaliotas įsikišti, jei situacija taptų nekontroliuojama. Tiesa, per visą eksperimento laiką jo pagalbos dar nė sykio neprireikė.

Pastarasis seansas vyksta saloje Atlanto vandenyne, 400 km nuo Brazilijos kranto. Palošus apie dvi valandas, žaidimas buvo nutrauktas vieno įvykio (tai pasitaikydavo ir anksčiau): ne itin patvarios išvaizdos kateriu be vėliavos atplaukė žmonės, sprendžiant iš uniformų - policininkai ar pasieniečiai. Visi žaidėjai, išskyrus Damą, kuris tuo metu buvo pasišalinęs į savo kambarį, stebėjo Stounerio pokalbį su atvykėliais. Pokalbis vyko portugališkai, kalba, panašia į Oto mokamą ispanų tiek pat, kiek lenkų kalba panaši į rusų, todėl toliau pateiktas šio pokalbio tekstas lenkiškai.

Policininkas: "Dzien dobry, policja Brendizi. Poprosze, o dokumenty Pana i wszystkich osob, ktore są na tej wyspie."

Jokeris: "Proszę Pana oto moj paszport, a oto - dokumenty šwiadczące že wyspa jest wlasnošcią klubu "Face-off", pracownikem ktorego jestem. To jest wlasnosšč prywatna, dlatego gošcie klubu mają prawo uniknač tego zajšcia."

P. (peržiūri dokumentus, vėl žiūri į Jokerį): "Jestem pewny, že są to falszywe dokumenty, ta wyspa nigdy nie byla sprzedana, Pan jest klamcą i kryminalistą!

J. (šypsodamasis): "Nawet ježeli jestem, Pan nie ma prawa rządzic tu bez pewnego ordera. To jest wlasnošč prywatną a oto są dokumenty. Pan nie ma nic.

P. (deda ranką ant pistoleto dėklo): "Pan pewnie wie, že w obrębie piędžiesięciu kilometrow nie sposob spotkac tu žywą duszę, i przedstawicie struktory prawnej, može nie dbač o rozmaite glupie dokumenty, dopoki struktora jest dostatecznie mocna. Nakazuję, aby wszyscy ludzie opušcili wyspę po pięciu minutach, albo my...

J. (nebesijuokia): dlaczego Pan jest tak pewny, ze struktora jest dostatecznie mocna? Ci ludzie na balkonie (rodo į jus) są gošcmi, ale ja nie jestem jedynym pracownikiem klubu na wyspie. Klub dba o biezpieczenstwo swojich czlonkow, osobišcie tam, gdzie policja jest silą kriminalną, a nie broniącą.

P. (kurį laiką prisimerkęs žiūri į Jokerio kaukę): "Ach, Pan woli rozmowę w takim tonie? Dobrze. To Panska sprawa. Wroce jutro rano, i ježeli jeszcze ktorys z was, gringo, będzie na tej wyspie...

J: "I co wtedy? Nic. Pan može byč pewny - jutro rano tu nie będzie žadnego gringo - nie myslę, že goscie klubu zechca, byč na tej ziemi chociaž przez chwile, wiecej niž trzeba. A teraz - precz z mojej wyspy, mafiozo!"

Policininkai, varstydami piktais žvilgsniais Stounerį ir jus, grįžo į katerį ir nuplaukė. Stouneris grįžo pas žaidėjus ir paragino grįžti prie žaidimo, kadangi viskas esą gerai. Pats išėjo į terasą.

Po poros padalinimų Otas nusprendė šnektelti su Stouneriu, sužinoti, kas tai buvo per policija, priartėjęs prie terasos, Kliosas išgirdo garsą, panašų į needlerio šūvį. Išbėgęs į garsą, Otas pamatė kažkurį pacientą, tempiantį už pažastų bejausmį Stounerį terasos grindimis. Pacientui pakėlus galvą, Kliosas pamatė dešimtakę. Dešimtakė pakėlė ginklą ir paleido šūvį, Kliosas šoko į šoną, nepastebėjęs, kad ten gana status skardis ir, prieš nusirisdamas žemyn, pajuto deginantį skausmą petyje. Po to prarado sąmonę, o kai atgavo - skaityk pradinį handautą.

‘el Savante' laivo žurnalas

Laivo žurnalas vedamas nuo 1681 metų. ‘el Savante' - didelis ispanų krovininis (laivas varomas kaip burėmis, taip ir irklais, iš esmės - labai didelė galera). Gana smulkiai pateikti keturių reisų Bogota - la Korunja įvykiai, nieko ypatingo. Stilius sausas, dalykiškas. Paskutinysis ‘el Savante' reisas aprašytas nepilnai: iš Bogotos laivas išplaukė 1703 metų liepą 5 krovininių ir 3 karinių laivų flotilės sudėtyje. Po dviejų dienų kelio juos užpuolė piratai ir ‘el Savante', mūšio ir neužilgo kilusios audros metu, atsiskyrė nuo flotilės. Paskutinis įrašas knygoje kaip žurnale datuojamas 1703 liepos 16, įrašas trumpas, jis sako, kad du jūreiviai buvo nuplauti bangos į jūrą, ir kad audra, atskyrusi nuo flotilės, siaučia jau tris dienas ir nė nemano nurimti. Toliau užrašai vedami nebe ispanų, o anglų kalba, nebėra datų, tekstas labiau grožinis, nei informatyvus. Pirmieji angliški žodžiai: "Aš, Robinas Haitaueris, Dievo valios nublokštas į šią šėtono salą, pasinaudodamas šia knyga, rašalu ir tais sąmonės likučiais, kurie man dar liko, užrašysiu savo dideliai liūdnus nuotykius, idant žinios apie juos pasiektų tave, o mano skaitytojau ir nelaimės drauge, ir tebunie šie užrašai padės tau išvengti to, ko nepajėgiau išvengti aš." Kadangi visi Robino užrašai gana smarkiai nukentėjo nuo laiko, be to, buvo vedami nenuosekliai ir senovine anglų kalba, gauti informacijos iš šios knygos bus gana sudėtinga: tam, kad gautų turinio dalį, vienas PC turės sugaišti valandą laiko skaitymui (arba dvi valandas, jei "skaitinės" veikdamas dar kažką nesudėtingo). Šis laiko tarpas gali būti pakeistas, priklausomai nuo PC IQ.

Pirma dalis Robinas Haitaueris buvo belaisvis ispanų į Europą jį vežė atiduoti teismui. ‘el Savante' sudužo prie šios salos krantų, kažkur pietinėje jos dalyje. Likę gyvi jūrininkai išėjo į salą ir niekad nebegrįžo. Išsivadavęs iš savo kajutės, Robinas ėmėsi robinzoniškos veiklos, tačiau jo laukė gilus nusivylimas: saloje nebuvo nė vieno gyvūno, net vabzdžių, o visi augalai pasirodė esą dirbtiniai. Taip kad Robinui švietėsi alkana mirtis, vos tik baigsis laivo maisto atsargos. Dėl pastarųjų Robinui teko aršiai kovoti su laivo žiurkėmis, kurios patapo itin agresyvios. Po mėnesio atsirado žiurkių-mutančių: jos buvo žymiai didesnės ir nuožmesnės už paprastas, jų spaudžiamas, Robinas apleido laivą.

Antra dalis savo priverstinių klajonių po salą metu, Haitaueris rado keleto ‘el Savante' jūrininkų palaikus. Visi lavonai buvo siaubingai sudarkyti. Kažkodėl Haitaueris labai detaliai aprašo, kokios būklės rado kurį kūną. Jo teigimu, neįmanoma nustatyti, nuo kurios iš savo daugybės žaizdų mirė kiekvienas jūrininkas: susidaro įspūdis, kad visas jas vyrai pasidarė patys, ir nenustojo savęs žaloti net tada, kai jau turėjo būti mirę. Robinas surinko visus kūnus į vieną vietą ir padarė kažką panašaus į brolišką kapą. Toliau aprašoma kažkas panašaus į poltergeistą: Robinui bekalbant maldą prie šviežio jūrininkų kapo, lavonų asmeniniai daiktai, kuriuos Haitaueris suvertė į krūvą, prieš užkasdamas savininkus, pakilo ir užpuolė Robiną. Jie žalojo jį, tačiau nedarė rimtų žaizdų - baisiausia žaizda buvo abi nupjautos ausys. Daiktai nebepersekiojo Robino, kai šis pabėgo toliau nuo kapo.

Sunku iš teksto nustatyti, kur tas kapas, aišku tik, kad jis yra centrinėje salos dalyje, ant upės kranto.

Trečia dalis plūsdamas krauju, Robinas ilgai klaidžiojo po džiungles, laikas nuo laiko priverstas bėgti nuo žiurkių, kurių pasirodė besą daugybė visoje saloje. Kuo jos mito sunku buvo pasakyti, nes joks salos augalas nebuvo tinkamas maistui. Galų gale jos jau vijosi Robiną didele gauja, jis tekinas išbėgo į pakrantę ir pamatė olą, iš kurios sklido žydra šviesa. Tik vėliau Robinas suprato, kad žiurkės tyčia jį atvarė į šitą vietą, tačiau kol kas jis nėrė į olą, tikėdamasis ten pasislėpti. Ar galėjo jis žinoti, kad niekada daugiau iš jos nebeišlįs? Paskutinis dalykas, kurį pastebėjo Robinas, prieš visiems laikams nusileisdamas po žeme - tai kalno viršūnėje auganti ąžuolų giraitė. Oloje Haitauerį pasitiko būtybė, kurią anglas pavadino šėtonu. Iš teksto sunku suprasti, kaip atrodė šitas padaras, kadangi įvairiuose epizoduose atsiranda vis kitos detalės. Galima sudaryti maždaug tokį vaizdą: šėtonas - tai maždaug 2.5 metrų aukščio keturiomis (ar daugiau) kojų vaikštantis sutvėrimas, neturintis veido, operuojantis žnyplėmis ar čiuptuvais kaip aštuonkojo (greičiausiai, jo manipuliuojančios galūnės buvo kažkokia vieno ir kito kombinacija). Šėtono oda keitė spalvą priklausomai nuo aplinkos kaip chameleono. Robinas greit pastebėjo, kad šėtonui nevalia liesti nieko gyvo. gana vaizdžiai aprašyta scena, kai šėtonas netyčia palietė žiurkę, šmirinėjusią aplinkui (oloje jų pastoviai buvo daugybė). Vieta, palietusi padarą, pradėjo rūkti ir šnypšti, žiurkei gi nieko nenutiko - bet kitą akimirką šėtonas ją nutrenkė raudonu žaibu. Tokiu žaibu šėtonas perleido Robiną patį pirmą kartą jiems susitikus, nuo to anglas iškart prasmego užmarštin.

Ketvirta dalis Atsipeikėjęs, Robinas ėmėsi darbo. Jis gamino medinę dalį to prietaiso, kuriame jūs radote žmogų oloje - būtent sostą. Įrankius (tikėtina - iš laivo), medieną ir negyvas žiurkes maistui jam atnešdavo vis tos pačios žiurkės mutantės, kurios tapo anglo prižiūrėtojais. Robinas niekur nenurodo, kodėl jis dirbo ir iš kur žinojo kaip tai daryti. Su jo motyvacija tikriausiai susijęs šėtonas, kuris nuolat minimas Haitauerio užrašuose. Atsiskleidė paslaptis, kuo minta žiurkės: laikas nuo laiko iš "šviesiosios angos" (Haitaueris niekad nėjo ten, tik kartais girdėjo iš ten aidintį šunų staugimą) keletas žiurkių ištempdavo kažką panašaus į tuščią kiaušinio, dešimt kartų didesnio už stručio kiaušinį, lukštą. Tikėtina, kad tie lukštai buvo vienintelis žiurkių maistas (jei neskaitysime pačių žiurkių lavonų). Kai sostas buvo baigtas, žiurkės pastatė jį apsemiamojo groto viduryje. Tada iš "šviesiosios angos" pasirodė keturi pragaro šunys, tempiantys žmogų. Žmogus aprašytas lygiai toks pat, kokį jūs radote soste, toliau Haitaueris jį vadina karaliumi. Paskui pasirodė ir šėtonas. Jis liepė karaliui atsisėsti į sostą - šis pakluso. Sostas "pats aptraukė karaliaus rankas savimi", šis procesas akivaizdžiai suteikė karaliui skausmą. Kai karalius buvo įtvirtintas soste, šėtonas ėmė vieną po kitos nusiplėšinėti savo kojas ir konstruoti iš jų metalinę konstrukcijos dalį. Kai darbas buvo baigtas, iš šėtono ne kaži kas bebuvo likę.

Paskutinioji dalis po to, kai sostas buvo pastatytas ir šėtonas mirė, žiurkės nebetiekė Robinui maisto ir vandens. Neaišku, kodėl Haitaueris nepabandė pabėgti iš olos, kur buvo pasmerktas mirčiai jei ne nuo bado, tai iš troškulio tai tikrai. Paskutiniai knygos lapai - tai bepročio, iškankinto bado, kliedesiai. Štai kokias išvadas apie salą padarė Robinas Haitaueris savo paskutinėmis gyvenimo dienomis, kai jau buvo akivaizdžiai išprotėjęs:
1.visa sala buvo sukurta pragaro išperų, tokių kaip šėtonas, ji buvo nulipdyta iš nešvento molio - priešingo tam, iš kurio Dievas nulipdė Adomą.
2.ola yra personalinio Robino ir karaliaus pragaro prieangis, pats pragaras yra anapus "šviesiosios angos".
3.Robinas ir karalius yra pasmerkti per amžius mirti ir vėl prisikelti: karalius nuskęsta kiekvieną rytą su potvyniu ir kiekvieną vakarą su atoslūgiu prisikelia iš numirusių; Robinas reguliariai miršta iš troškulio (kai rašė šią vietą, Robinas buvo įsitikinęs, kad gyvena jau septintą kartą).
4.gyvybė Robinui ir karaliui grįžta švytinčio debesėlio pavidalu. Kiekvieną vakarą, karaliaus kūnui išnirus iš vandens, toks debesis atskrenda pro "šviesiąją angą" ir nusėda ant jo, nuo to karalius prisikelia.
5.debesėliai yra gyvi. Jie išsiperi iš kiaušinių, kurių lukštus ėda žiurkės. Kiaušinius deda siaubingas didžiulis vėžlys pragare.
6.debesėliai yra gyvi, ir vienintelis jų gyvenimo tikslas - tai grąžinti kam nors gyvybę, taip suteikiant tam kažkam kančias. Jie gali būti nekantrūs, štai kodėl jūreivių kūnai buvo tokie sudarkyti. Tačiau po to, kai patys nekantriausieji pasisotina, didysis vėžlys likusiuosius sugeba sutramdyti. Štai kodėl Robinas liko gyvas.
7.Robinas ir karalius gyvens ir kentės amžinai.

HANDOUT 1 Staiga tau prieš akis atsiranda tavo duktė Keri. Niekas išskyrus tave jos nemato. Ji atrodo taip pat kaip prieš mirtį - išbalusi, beveik visai nuslinkusiais plaukais ir pūliuojančiomis akimis. Ji gailiai, lyg stabdydama, atstato prieš save delnus, lėtai purto galvą ir sako: "Sustok, tu negali! Prisimink, prašau, tu turi prisiminti..." Make a sanity roll (you're seeing a ghost) and then will save.

HANDOUT 4a FLASHBACK: Tu - Meksikos didvyris Chuaras jaunystėje, tu joji bekrašte Meksikos dykuma, tavo sombrero žvilga saulėje, o žirgas grakščiai šokinėja per akmenis ir kitas kliūtis. Tau prie šono raitosi botagas, ir, carrrramba, tau vėl atsiklijavo ūsas.

HANDOUT 4b FLASHBACK: Tu - stora negrė spec. agentė. Pagaliau tu juos suradai, štai ji, prakeiktoji skraidanti lėkštė! Ten madratai, kurie pagrobė jau septynis žmones - vienas Dievas težino, ką jie su jais padarė. OK, reikia kviesti pagalbą... ŽYBSNIS

HANDOUT 4c FLASHBACK: Aplink tamsu. Tu guli lovelėje, susirietęs į kamuoliuką, tuoj tuoj užmigsi. Staiga atsidaro kambario durys ir nosį vidun įkiša kažkokia moteriškė. Užsidega šviesa. Pamačiusi tave, moteriškė pradeda klykti iš siaubo ir pabėga.

HANDOUT 4d FLASHBACK:

-Agente Dorsenai?..
Tave lyg perleidžia elektros srovė. Jie viską žino. Keturi mėnesiai darbo po priedanga šuniui ant uodegos. Kur tu suklydai? Dabar nebesvarbu. Tu lėtai atsisuki į Gregą Statlį, nutaisęs ant veido nustebusiai-pasipiktinusią miną, o pats bandai sugraibyti savo pistoletą.

HANDOUT 4e FLASHBACK:

-Profesore, jūs negalite to daryti. Juk tai viduramžiški metodai!
-Lilija, moderniems metodams mes nebeturime laiko, - atsakai tu tvirtai. - Mano vaikas miršta. Tu neturi vaikų ir nesuprasi, ką tai reiškia.
-Man vis vien, aš jums neleisiu!!!
Daktarė Brojek puola prie tavęs, bet tu atstatai savo nagą skalpelį:
-Šalin! Kitaip, dievaži, brūkštelsiu per veidą! - ir tu susileidi injekciją į veną.

HANDOUT 4f FLASHBACK: tavo dvidešimtasis gimtadienis, tu su chebra siauti ant kažkokio dangoraižio stogo. Visi girti kaip pėdai, baliukas totali orgija su tekilos kokteiliais, skraidančiom visomis kryptimis liemenėlėm ir eksperimentavimu su narkotikais. Iš autentiško Van Gogo paveikslo jūs padarėt taikinį dartams, ir tai yra labai juokinga. Kažkoks ką tik nukrito nuo stogo.

HANDOUT 2
GRUPĖ NR 2:
Benicio del Torro: addiction to gambling, impulsyvumas (meluoti)
Foksė Alkrit: šizofrenija, alternatyvi asmenybė.
Maiklas Dorsenas: persekiojimo manija, idea fix.
Medelyn Kastro-Dorsen: paranoja.
Džefris Geitsas: vizofobija.

Pokerio klubas Face-off tai prestižinis klubas, kurio nariai, anot gandų, yra krūva įžymybių. Tiksliai to pasakyti neįmanoma, kadangi žaidėjai niekada nerodo savo veidų: juos slepia holografinės kaukės, vaizduojančios kortą. Kūną gaubia beformė mantija, balsą iškreipia specialus sintezatorius, taip kad net lyties neįmanoma nustatyti.

Kaip lošiama: 6 klubo nariai gauna pakvietimus atvykti į tam tikrą vietą tam tikru metu, ten ir vyksta žaidimas. Vietos būna pačios įvairiausios - dangoraižio stogas, požeminė šachta, tuoj-tuoj išsiveržiančio ugnikalnio viršūnė ir tt. Kiekvienas žaidėjas turi savo kambarį, į kurį gali bet kuriuo metu pasišalinti. Bendros pertraukos dažniausiai neskelbiamos. Standartinis žaidimas vyksta devynias valandas. Žaidėjus visada aptarnauja du žmonės: Jokeris - gamekeeperis, dažniausiai (bet ne būtinai) dalijantis kortas; Dviakė - mergina, paduodanti gėrimus ir užkandžius. Abiejų šių asmenų veidus ir kūnus irgi dengia mantijos ir kaukės su kortomis. Žetonus kiekvienas žaidėjas randa savo kambaryje prieš žaidimą. Apmokėjimas vyksta mėnesinio mokesčio būdu.

Stuff: pro kaukę galima laisvai prakišinėti kietus objektus (korta - tai tik holograma), todėl su valgymu, gėrimu ir rūkymu problemų neiškyla. Kaukė nepraleidžia kvapų, veikia kaip dujokaukė. Holografinį vaizdą generuoja projektorius, kuris diadema pritvirtinamas ant kaktos. Visa Mantija išskyrus pirštines yra poliarizuota tokiu būdu, kad atstumia bet kokį kietą objektą. Todėl šuleriauti praktiškai neįmanoma, taipogi neįmanoma mantijoje paslėpti kokio nors daikto. Netfonus ir asmeninius daiktus žaidėjai raginami palikti asmeniniuose kambariuose.