AITRAVABALIS

Tai apie 90 cm ilgio vabalas, paprastai gyvena savo išsikastuose urvuose. Užpultas vabalas švirkščia ant užpuolikų aitrų aliejingą skystį (šaudymo ataka 30). Skystis nudegina iki pūslių (1-15 ŽT), dėl kurių aukos AM ir VM suprastėja (AM-10 ir VM-10). Pūslės išgyja po normalaus miego. Pūsles gydo "Mažasis gydymas" ir gėralas gyduolis, bet tada šie gydymo būdai negydo žalos. Vabalo skysčio pakanka 1-10 šūvių. Pasibaigus skysčiui, ginasi žandais.

ARKLYS

Tinka jodinėjimui, gali tempti nesunkų vežimą, nešti nešulius. Jo maistui pakanka žolės. Laukinius arklius reikia prijaukinti. Jojant neprijaukintais neprajodinėtais arkliais, jojimo VM-50. Paneša 150 kg (7500 monetų). Raitelis negali priversti arklį kautis (tam reikia karo žirgo). Arkliai ginasi tik nuo plėšrūnų, o laukiniai eržilai, gindami savo tabūną, kaunasi su bet kokiu užpuoliku.

BABUINAS UOLŲ

Tai protingesnė ir stambesnė už paprastą babuiną beždžionė. Visaėdė, bet labai mėgsta mėsą. Įrankių ir ginklų nedaro. Kaip kuokas naudoj a stambius kaulus ir pagalius. Gaujoms vadovauja stambūs agresyvūs, žiaurūs ir kerštingi 3-4-ojo lygio patinai. Kalbėti nemoka, susikalba klyksmais. Gyvena karštuose kraštuose, bet būna ir vidutinio klimato juostoje. Pasirenka kalvotas vietoves, ypač mėgsta uolėtas kalvas, apaugusias retais medžiais.

BEŠNIS BALTASIS

Tai baltos žmogbeždžionės, praradusios savo kailio spalvą, nes tūkstančius metų gyvena urvuose. Turi infraregą. Bešniai - naktiniai žolėdžiai, naktimis išėję iš urvų renka vaisius ir kitą maistą. Prisiartinus svetimiems padarams prie jų buveinės bešniai ima grasinti jiems. Jei šie nesitraukia - puola. Svaido akmenis (Max30ŽT). Urvažmogiai kartais augina bešnius kaip savo "kambarinius" gyvūnus.

DIDSKRUZDĖ

Tai apie 1,8 m ilgio juodos skruzdėlės, visaėdės, ryjančios viską, ką tik randa. Ką nors užpuolusios niekada nesitraukia, nebijo net ugnies (bet jas sulaiko gilus vanduo). Jų guolį saugo 5-25 didskruzdės. Legendos pasakoja, kad didskruzdės kasa auksą, todėl yra 30% tikimybė, kad jų guolyje bus 1-10 tūkstančių am vertės aukso grynuolių.

DIDVILKIS

Didvilkiai dvigubai stambesni už paprastus vilkus, agresyvesni. Pusiau protingi. Medžioja gaujomis. Goblinai kartais juos dresiruoja ir naudoja kaip jojamus gyvulius.

DIDŽIURKĖ

Apie 1 m ilgio, pilkos ar juodos. Dažnai gyvena požemiuose, kur yra nemirėlių.

Vengia žmonių, puola tik iškviestos žiurktakių arba gindamos guolį. Gerai plaukioja, gali pulti ir vandenyje. Bijo ugnies, bėga nuo jos, bet priverstos iškvietėjo eina ir prie ugnies. Ėda beveik viską. Dalis jų užkrėstos. Įkandus didžiurkei, 5% tikimybė, kad su jos seilėmis į kūną pateks sunkios ligos sukėlėjai. Imunitetui nepadėjus, veikėjas mirs per 6 dienas (25% tikimybė) arba mėnesį be jėgų gulės lovoje.

DRAKONAI

Tai iš labai senų laikų išlikę didžiuliai skraidantys ropliai. Mėgsta atkampias vietas, kur retai būna žmonės. Visi jie išsirita iš kiaušinių, yra plėšrūs, turi "Drakono alsavimą", labai mėgsta lobius. Itin brangina savo gyvybę, padarys viską, kad ją išsaugotų, net pasiduos nelaisvėn.

Daugelis drakonų gyvena šimtus ir tūkstančius metų. Todėl jie linkę negalvoti apie jaunesnes protingas būtybes, pvz., žmones. Piktieji drakonai gali gaudyti žmones ir jais misti. Auksiniai drakonai vertina garbę, todėl padeda garbingiems žmonėms.

Drakonai labai mėgsta pataikūnus, todėl net alkaniausias drakonas klausosi padlaižysčių (jei jo niekas nepuola, ir jis supranta kalbą).

DRAKONŲ RŪŠYS. Drakonų yra įvairių rūšių. Šiose taisyklėse aprašyti baltieji (BD), juodieji (JD), žalieji (ŽD), mėlynieji (MD), raudonieji (RD) ir aukso drakonai (AD). Lentelėje PAL-4 pateikiami svarbiausios atkirų rūšių charakteristikos.

DRAKONO ALSAVIMAS. Kiekvienas drakonas triskart per dieną gali panaudoti "Alsavimą". Pirmiausiai atakuoja "Alsavimu". "Alsavimo" daroma žala lygi drakono GT. Todėl sužeisto drakono "Alsavimas" mažiau pavojingas. Po to drakonas atakuoja tiek nagais, tiek dantimis, tiek "Alsavimu".

d% Ataka

1-30 ataka nagais

31 - 50 ataka dantimis

51-100 ataka alsavimu

"Drakono alsavimas" - tai Fi kerai (ataka 70). Jei Fi tvermė padeda, žala perpus mažesnė.

Drakonai nejautrūs atakoms,panašioms į jų "Alsavimą". Raudonasis drakonas nebijo paprastos ugnies, o ugnies kerai (pvz., "Ugnies kamuolys") darys tik pusę žalos.

POKALBIAI IR KERAI. Drakonai protingi, kai kurie kalba drakonų ir bendrąja kalbomis. Nemaža dalis drakonų - nebyliai. Lentelėje PAL-4 pateiktos tikimybės, kad drakonas kalba. Kalbantys drakonai gali kerėti mago kerais (ŽM parenka juos atsitiktinai). Kerų ataka lygi drakono lygiui, padaugintam iš 10.

MIEGAS. Skrendantys drakonai, aišku, nemiega. Gulintys gali miegoti, bet gali ir apsimesti. Jei miega, tai pirmos atakos metu nesigina (vietoj gynybos naudoti šarvuotumą). Po pirmos atakos atsibus. Lentelėje PAL-4 parodyta tikimybė užtikti drakoną miegantį.

AMŽIUS. Lentelėje PAL-2 pateikti duomenys apie vidutinius drakonus. Jaunesni drakonai silpnesni ir ne tokie turtingi, senesni - stambesni ir turtingesni. Drakonai gali būti 3-mis lygiais silpnesni ar galingesni už vidutinius.

LOBIAI. Jauni drakonai gali turėti tik 1/4 vidutinio lobio, o senieji - gali būti dvigubai turtingesni. Drakonų lobiai būna gerai paslėpti jų guolyje.

AUKSO DRAKONAI. Jie visada kalba ir gali naudoti mago kerus. Jie yra kūnamainiai, dažnai pasiverčia žmonėmis ar gyvūnais.

DRAKONO PAĖMIMAS NELAISVĖN. Drakoną galima paimti nelaisvėn, o ne užmušti. Kautynėse reikia atakuoti ne ašmenimis, o geležtės plokštuma. To negalima daryti kerais, šaudomais, svaidomais, bukais ginklais. Atakos ir žala skaičiuojamos normaliai, kol drakono gajumas pasiekia nulį, bet iš tikrųjų drakono gajumas lieka didelis. Supratęs, kad veikėjai galėjo jį užmušti, bet nenorėjo, drakonas pasiduos. Tačiau drakono atakų daroma žala pati tikriausia.

Pasidavęs drakonas pasitaikius progai mėgins pabėgti ar užpulti savo šeimininką. Paimtą nelaisvėn drakoną galima parduoti (kaina paprastai ne didesnė kaip 200 am už 1 GT), galima jam liepti tarnauti. Jei šeimininkas įsakys drakonui nusižudyti ar labai rizikuoti gyvybe, drakonas mėgins pabėgti ar pulti veikėjus.

DRIADA

Tai graži moteriška medžių dvasia, gyvenanti medyje. Aptinkama miškuose, žmonių retai lankomose giraitėse ir pan. Ji labai baikšti, neagresyvi, nemėgstanti svetimų. Jei driada nori pasislėpti, ji prisiliečia prie savojo medžio ir susilieja su juo. Ji gali atakuoti prie jos besiartinančią būtybę galingais "Apžavais" (tai Psi ataka 30). Jei "Apžavai" paveikia, auka prieina prie medžio ir prapuola jame! Jei paveiktojo išsyk nepavyksta išgelbėti, jis prapuola visiems laikams!

Driada miršta, jei miršta jos medis. Nutolusi nuo jo toliau kaip 80 m, ji išgyvens tik vieną tarpsnį. Savo lobius slepia tuštumose po medžio šaknimis.

GYVOSIOS STATULOS

Tai kerais atgaivintos statulos. Jos atrodo kaip paprastos statulos, bet gali judėti. Jos gali būti iš bet kokių medžiagų, bet kokio dydžio. Jų neveikia "Miegas" ir nuodai. Kai kurios statulos gali būti protingos.

AKMENINĖ STATULA. Jos viduje - skysta lava. Smarkiai sužeidus statulą, iš jos trykšta lavos purslai, gali stipriai nudeginti (žalą nustato ŽM). Kai kurios statulos gali apšaudyti veikėjus skysta lava iš pirštų galiukų (šaudymo ataka -05, Max40ŽT, atstumai - 3, 6, 9, 12). Jas žeidžia magiški ir akmeniniai ginklai.

GELEŽINĖ STATULA. Jos kūnas pritraukia geležinius ir plieninius ginklus. Pataikęs paprastas plieninis ginklas padaro normalią žalą ir prilimpa. Atplėšti jį pavyksta tik nuo negyvos statulos. Magiški geležiniai ginklai nelimpa.

GOLEMAS MEDINIS

Tai kerais atgaivinta grubiai tašyta skulptūra, sukurta aukšto lygio vitalisto ar mago. Golemas juda lėtai (iniciatyva -1). Jį žeidžia tik magiški ginklai, kerai ir ugnis. Golemas atsparas "Miegui", "Apžavams" ir "Stingdymui". Dujos jo neveikia, nes golemas nekvėpuoja. Atsparus šalčio atakoms, bet kokiam apšaudymui, net "Mago strėlėms".

GULAS

Gulai - nemirėliai, jų neveikia kerai "Miegas", "Apžavai". Jie atrodo kaip šlykštūs žmonės, kurių veidai ir kūnai lyg nulipdyti iš žalsvai rudo apsilydžiusio, nuvarvėjusio vaško. Savo ilgais nagais atakuoja bet ką gyvą. Sėkminga gulo ataka paralyžuoja ogro dydžio ar mažesnę auką (Bi ataka 50). Gulų paralyžius neveikia elfų.

Paralyžavęs vieną priešininką gulas pasisukęs puola kitą, kol visi priešininkai negyvi ar paralyžuoti. Paralyžius trunka 1-10 T.

INDĖVĖ

Šis nemirėlis - vėlė, gyvenanti žmogaus, dvorfo ar miškavaikio kūne. Sužeidžiama tik sidabruotais ar magiškais ginklais. Indėvė labai pavojinga. Jei indėvės ataka buvo sėkminga, ir ji sriūbtelėjo veikėjo energijos, pastarojo lygis vienetu sumažėja. ŽM turės sumažinti visus įgūdžius, nes krito lygis. Sumažėja ir žiežirbų bei kerų skaičius - procedūra kaip keliant lygį, bet atvirkščia - viskas ne didinama, o mažinama.

Sumažėja ir patirtis. Jei 4-ojo lygio karys turėjo, pvz.. 38400 PT. nusiurbus energiją, jis bus 3-ojo lygio ir turės 34699PT. Jei indėvė sėkmingai atakuoja dar kartą, veikėjas praranda dar vieną lygį. Netekęs visų lygių veikėjas per 1-5 dienas virsta indėve, kurią valdo indėvė - pavergėja.

KATĖS

Jos atsargios, vengia kautynių. Puola tik priverstos alkio ar neturėdamos kur bėgti. Nors gali atrodyti labai taikios ir žaismingos, jų nuotaika keičiasi labai staigiai. Urvuose būna labai retai. Labai smalsios. Persekioja bėgančius.

LŪŠIS. Stambi trumpauodegė katė, gyvenanti miškuose. Medžioja iš pasalų - šoka iš medžio ant sprando. Gerai slepiasi (slėpimasis 80). Žmones puola tik labai alkanos arba gindamos jauniklius.

LIŪTAS. Paprastai gyvena šilto klimato savanose, retuose miškuose. Medžioja grupėmis, kurios vadinamos praidais.

TIGRAS. Gyvena džiunglėse, taigoje, krūmynuose, kartais nendrynuose. Gyvena po vieną. Bet galima sutikti patelę su jaunikliais.

KARDADANTIS TIGRAS. Tai pačios stambiausios, aršiausios katės (elgesio priedas -1). Jų iltys labai ilges, primena trumpus kardus. Beveik išnykę, bet dar aprinkami rajonuose, kur yra išlikusių senovinių gyvūnų.

KROKODILAS

Krokodilai aptinkami šiltų kraštų upėse ir ežeruose. Išlipę sausumon jie gana nerangūs, bet užtai vikrūs vandenyje. Medžioja tykodami netoli kranto. Juos privilioja kraujo kvapas ir blaškymasis vandenyje.

KUPRANUGARIS

Tai bjauraus charakterio gyvulys, prisileidžia tik savo šeimininką. Naudojamas kaip nešulinis ar jojamas gyvulys dykumose ir sausose stepėse. Gerai atsigėręs kupranugaris gali dvi savaites keliauti negėręs. Paneša 100 kg krovinį (5000 monetų) normaliu greičiu. Joti - sunku (VM-15).

LOKIAI

Lokiai pavojingi tuo, kad sėkmingai pataikę abiem letenomis jie apkabina auką ir ne tik kanda, bet ir maigo, padarydami papildomai 1-80 ŽT per tą patį ėjimą.

LOKYS RUDASIS. Tai apie 1,8 m aukščio lokys. Visaėdis, su malonumu ėda šaknis ir uogas, ypatingai mėgsta šviežią žuvį ir saldumynus. Puola tik negalėdami pabėgti. Lokės su lokiukais labai agresyvios (elgesio metimas -3). Kartais nusiaubia stovyklas, ieškodami skanumynų.

LOKYS URVINIS. Labai stambus, 3 m aukščio, retai sutinkamas urvuose gyvenantis lokys. Agresyvus (elgesio metimas -2). Visaėdis, bet labiau mėgsta mėsą. Prastai mato (žiūrint pastabumas -25), bet turi gerą uoslę (pastabumas+10). Alkanas visada seks kruvinais pėdsakais.

MULAS

Tai arklio ir asilo hibridas. Užsispyręs gyvulys, susijaudinęs, susierzinęs gali kandžiotis ir spardytis. Mulas paneša 180 kg krovinį (8000 monetų). Mulo neįmanoma išmokyti pulti, bet puolamas jis ginasi.

PIKSIS

Maža, nematoma 3-5 cm ūgio žmogaus pavidalo būtybė, turinti vabzdžio sparnus. Gyvena miškuose. Jis - tolimas elfų giminaitis. Piksiai gali atakuoti savo mažais labai aštriais nematomais durklais ir likti nematomi, tačiau kai jie puola antrą kartą, ore galima pastebėti šmėžuojančius šešėlius (pastabumo VM-30). Pastebėjus galima atakuoti, bet AM-20. Piksiai pajėgia skraidyti 3T, po to turi nusileisti ir pailsėti.

RĖPLA LAVONINIS

Tai iki 3 m ilgio, 1 m aukščio daugiakojis kirminas. Lengvai bėgioja žeme, sienomis. Jo maža bumą apsupta 8 čiuptuvais, kiekvienas 50 cm ilgio. Taiklus smūgis čiuptuvu - ir auka suparalyžuota (nuodai stiprūs). Kitokios žalos čiuptuvai nedaro. Paralyžuotą auką suėda. Paralyžius praeina per 1-10 T. Randami požemiuose, tamsiuose tarpekliuose.

ROPLĖKAS

Protingi, į žmones panašūs ropliai trumpa uodega, ilgomis kojomis, dygiomis "šukomis" ant galvos ir rankų. Vaikšto stati. Tripirštes rankas naudoja kaip ir žmonės. Nekenčia kitų būtybių, stengiasi sutiktas užmušti. Kaip chameleonai keičia odos spalvą (slėpimasis 50). Išskiria aliejingą skystį, kurio smarvė pykina žmones, dvorfus, miškavaikius ir kitus humanoidus. Smarvė veikia kaip stiprūs nuodai, jei imunitetas nepadeda, apsvaigusio veikėjo AM-20.

RŪDŽIŲ PABAISA

Primena didžiulį (iki 3,5 m ilgio) šarvuotį su ilga uodega ir dviem ilgais čiuptuvais priekyje. Jei čiuptuvai pataiko į metalą, šis virsta rūdimis, kuriomis pabaisa minta. Magiškas metalinis ginklas nesurūdyja, bet tampa mažiau magiškas (praranda magiško priedo dalį +5. 10% tikimybė, kad ginklas nepasikeis). Kai magiškas ginklas praranda visą priedą, dar po vieno smūgio virsta rūdimis. Rūdžių pabaisa gali ir taranuoti. Pačią pabaisą žeidžia bet kokie ginklai.

SKĖRYS GIGANTIŠKASIS

Jo ilgis 60-90 cm, gyvena požemiuose. Kūnas akmens pilkumo, todėl jį galima palaikyti akmenine statula ar nepastebėti (slėpimasis 50). Žolėdžiai, ėda požemių samanas, grybus, pvz., spieglius. Nejautrus daugeliui nuodų. Paprastai nesikauna. Šokdami (iki 20 m) skėriai dažnai pataiko į veikėjų grupę (40% tikimybė). Tada reikia atsitiktinai išrinkti veikėją, į kuri pataikys. Toks smūgis daro 1-20 ŽT, o skėrys pasprunka.

Išgąsdinti ir atakuojami skėriai garsiai čerškia, kad perspėtų gentainius (20% tikimybė, kad privilios klajojančią pabaisą). Užspeistas kampe skėrys spjaudo ruda lipnia mase (iki 6 m, šaudymo ataka 20), kuri smarkiai dvokia (svaigulys trunka 1T, bauda AM-20 ir VM-20). Po to auka prie kvapo pripranta, bet priėję kiti patiria tą patį (AM-5 ir VM-5). Smarvė prapuola tik nuplovus rudąją masę vynu.

SNARGLYS

Į jį lengva pataikyti, bet snarglį žeidžia tik ugnis ir šaltis. Jis labai sparčiai ištirpina drabužius, odą; medį ir metalą tirpina 6t. Akmens neįveikia. Snargliai dažnai šliaužioja lubomis, sienomis. Nuo jų ir atakuoja savo aukas (slėpimasis 40). Palietęs kūną jis prilimpa ir verčia jį į snarglį. Jo nepavyksta nugramdyti, bet galima nudeginti arba nuimti "Ligos gydymu". Jei snarglys užkrito ant veikėjo ar šis pats užlipo, snarglį galima deginti, kol snarglys tirpina drabužius, šarvus ir pan. Jei snarglys nenudeginamas, jis per 6t sutirpina drabužius ir per 1 -4t paverčia auką snargliu. Deginant snarglį pusė ŽT naikina jį, pusė - žeidžia veikėją.

SPIEGLYS

Tai didelis grybas. Gyvena urvuose, gali lėtai šliaužioti. Per 20 m pajunta šviesą, už 10 m judėjimą ir imą šaižiai spiegti 1-5t. Kiekvieną spiegimo tarpsnelį yra tikimybė, kad pasirodys klajojanti pabaisa, kuri atvyks per d10 tarpsnelių.

ŠERNAS

Mėgsta miškus, nendrynus. Šernai visaėdžiai. Jie prasto charakterio, bet ypač pavojingos kiaulės su paršiukais.

ŠEŠĖLIS

Bekūnė, protinga būtybė. Ją žeidžia tik magiški ginklai. Primena paprastus šešėlius, gali truputį keisti savo kūno formą. Sunkiai matomi (slėpimasis 80). Jei atakuodami pataiko, tai ne tik padaro žalą, bet ir atima 5 jėgos vienetus. Jėgos sumažėjimas trunka 6 T. Jei būtybės jėga sumažėja iki 0, ji virsta šešėliu. Šešėlių neveikia "Miegas" ir "Apžavai". Jie nėra nemirėliai, jų negalima nuginti.

ŠIKŠNOSPARNIAI

Naktiniai skraidantys žvėrys. Dažnai gyvena urvuose, apleistose šventyklose ir kitokiuose tuščiuose pastatuose, drevėse. Kelią randa savo ultragarso radarais, klausos dėka, todėl jų neveikia akinimas "Šviesa" ir panašiais kerais, bet juos veikia "Mažoji tyla".

ŠIKŠNOSPARNIS PAPRASTASIS. Žmonių niekada nepuola, bet gali blaškyti jų dėmesį, paniškai skraidydami ties galvomis. Veikėją sutrikdys (AM-10 ir VM-10) ne mažiau kaip 5 šikšnosparniai.

ŠIKŠNYS DIDYSIS. Tai plėšrūs šikšnosparniai, alkani gali užpulti grupę. 5% visų šikšnių - vampyrai. Nuo vampyro įkandimo auka paralyžuojama. Seilės - stiprūs nuodai, maksimalus v eikimas - sąmonės netekimas, jei nepilnas veikimas - svaigimas (AM-30 ir VM-30). Paralyžius trunka 1-10 t. Vampyrai čiulpia paralyžuotųjų kraują (1 -5 ŽT/t). Mirusieji nuo vampyrų kitą naktį tampa zombiais (tai Bi ataka 40).

UGNIAVABALIS

Tai apie 80 cm ilgio naktinis vabalas, dažniausiai gyvenantis požemiuose. Turi dvi liaukas virš akių, o vieną - pilvelio gale. Liaukos šviečia R3m. Išpjautos šviečia 1-5 dienas.

VILKAS

Žiemą medžioja gaujomis, vasarą - paprastai po 1 ar 2. Kartais randamas negiliai olose.

VORAS KRABINIS

Tai 1,5 m ilgio plėšrus voras. Kaip ir chameleonas sugeba susilieti su aplinka (slėpimasis 60). Tyko ant sienų, po lubomis ir šoka ant aukos. Po pirmos atakos matomi normaliai. Įkandimas nuodingas, nuodai vidutiniai. Jei nuodų veikimo nesustabdo imunitetas, veikėjas miršta per 1-5 tarpsnius. Imunitetui nevisiškai apsaugojus, veikėjas patiria papildomai Max20ŽT.

ŽIURKĖ

Vengia žmonių, puola tik užspeista kampe, iškviesta magija ar žiurktakių. Dalis žiurkių užkrėstos. Įkandus 5% tikimybė, kad įkąstasis užsikrės sunkia liga. Imunitetui nepadėjus veikėjas mirs per 6 dienas (25% tikimybė) arba veikėjas mėnesį be jėgų išgulės lovoje.

Žiurkes pilkos arba rudos, nuo 15 cm iki 60 cm ilgio. Puola gaujomis po 5-10. Jei jų daugiau kaip 10, puls grupėmis po 10 skirtingus žmones. Grupė atakuoja vieną žmogų vienu metu.

ŽVERTA KIAI

Tai žmonės, galį virsti žvėrimis. Jie nedėvi šarvų, kurie trukdo virsti žvėrimis. Bet kuris žvėrtakys gali iškviesti 1-2 savo tipo žvėris: Loktakiai iškviečia lokius, vilktakiai - vilkus ir pan. Pakviestieji atvyksta per 1-4 T (jei tik jų netoliese yra). Smūgis žvėrtakių žole priverčia žvėrtaki bėgti iš siaubo (tai Bi ataka 60). Nukautas žvėrtakys atgauna žmogaus pavidalą, o žiurktakys - žiurkės. Kai kurie gyvūnai lengvai pažįsta žvėrtakius iš kvapo ir baidosi.

Gyvūno forma. Gyvūno pavidalo žvėrtakius sužeidžia tik magiški ar sidabruoti ginklai ir kerai. Šio pavidalo žvėrtakiai negali kalbėti (susikalba tik su savo tipo žvėrimis).

Žmogaus forma. Žmogaus pavidale žvėrtakys primena savo žvėriškąją formą. Žiurktakiai turi ilgą smailą nosį ir stambius priekinius dantis, loktakiai -gauruoti ir t.t. Šio pavidalo žvėrtakius žeidžia bet kokie ginklai.

Žvėrtakystė. Tai liga. Žmogus, kautynėse su žvėrtakiais praradęs daugiau kaip pusę savo gajumo taškų per 2-25 dienas tampa žvėrtakiu. Dvorfai ir miškavaikiai nuo žvėrtakystės miršta. Išgydyti gali tik 10-ojo ar aukštesnio lygio vitalistai. Veikėjas, virtęs žvėrtakiu, toliau valdomas ŽM.

ŽIURKTAKIAI. Protingi, kalba bendrąja kalba, naudoja bet kokius ginklus. Mėgsta būti žmogaus dydžio žiurkės pavidalo. Kartais rengia pasalas (slėpimasis 40). Pagalbai kviečia didžiurkes. Tik žiurktakio įkandimai sukelia žiurktakystę, žaizdos nuo ginklų - ne.

VILKTAKIAI. Pusiau protingi, medžioja gaujomis. Grupė iš 5 ar daugiau vilktakių turi 5-ojo lygio vadą (žala +10). Dažnai sudaro bendras gaujas su paprastais vilkais.

ŠERNTAKIAI. Pusiau protingi, labai irzlūs, pikčiurnos. Žmogaus pavidale elgiasi kaip berserkai (skaityti "Žmonės. Berserkai").

TIGRATAKIAI. Labai smalsūs, protingi. Kai jiems pagrasinama, pasidaro pavojingi. Geri plaukikai (plaukimas 60), geri pėdsekiai (sekimas 60), gerai slepiasi ir sėlina (60). Gali iškviesti bet kokias stambias kates.

LOKTAKIAI. Labai protingi. Gyvena vieni ar su lokiais. Neagresyvūs (elgesio metimas +1).