Pirmiausiai ir svarbiausia - nustatyti jūsų žaidimo pasaulyje veikiančias religijos sąlygotas etines ir moralines dogmas. Nesvarbu, kiek realios yra dievybės, kiek teisingas religijos skelbiamas Dievo žodis. Svarbiausia apibrėžti, ką žmonėms bando pasakyti šventikai.
Nustatykite etinius religijos idealus: kokios dorybės skatinamos, ir kokios nuodėmės smerkiamos. Ar tai meilės, užuojautos ir atleidimo religija? Ar savęs tobulinimas, meditacija ir supratimas iškeliami aukščiau viso kito? O gal žyniai šlovina mūšius ir garbingą mirtį kovoje? Ar religija moko nuolankumo ir paklusnumo, ar skatina kiekvieną tikintįjį patį ieškoti tiesos? Ar kūnas ir siela laikoma nedaloma vienybe, ar priešybėmis?
Sekantis žingsnis yra teologija, t.y. forma, kuria pateikiama ideologija. Rojus, Pragaras, siela, reinkarnacija ir pan. - ar priimtos šios sąvokos, ir kaip jos išreiškiamos. Kokios naudojamos metaforos? Kas yra žmonės (ar kitos jūsų pasaulio protingos būtybės)? Iš kur jie atsirado? Kodėl jie atsirado? Koks žmonijos tikslas? Kokia kiekvieno žmogaus egzistencijos prasmė? Kas bus pabaigoje?
Kokia dievo (ar dievų) galia? Ar jie visur esantys ir visagaliai? O gal tik tobulos žmonių kopijos (kaip Senovės Graikijos panteone), kurias galima apgauti, derėtis su jomis? Kiek dėmesio jie kreipia į mirtingųjų gyvenimus? Kiek tolerantiška yra religija: ar kiekvienas, nesilaikantis griežto religinio kodekso, laikomas nusidėjėliu, ar pakanka laikytis bendrų nuostatų, kad būtum laikomas doru žmogumi?

2. Kiek realus yra Dievas (dievai)?

Kai kas gali teigti, kad tai svarbiausias dalykas, kuriant religiją žaidimo pasauliui. Tačiau nepamirškime, kad religija pirmiausiai yra kultūros ir dvasingumo dalis. Tad žynių galios ar blogiečius nutrenkiantys žaibai negali net lygintis su religijos įdiegtomis visuomenės pažiūromis.
Taigi, reikia apsispręsti, ar dievai yra realūs. Jei taip, ar jie tiesiogiai veikia kasdieninį pasaulį? Ar galima melstis ir sulaukti dievo pagalbos? Ar teisuoliai apdovanojami, o nusidėjėliai baudžiami? Gal atpildas laukia tik Anapilyje? Kokias ypatingas galias turi žyniai? Ar sugeba jie prikelti mirusiuosius ir iššaukti dieviškąjį žaibą? Kiek realūs jų palaiminimai ir prakeikimai? O gal jie tik paprasti žmonės?

3. Panteono kūrimas, ir ar jums iš tiesų jo reikia

Daugelis meistrų mėgsta didelius panteonus, ypač fantasy pasauliuose. Be jokios abejonės, tai suteikia daug įvairovės, tačiau vienas dievas taip pat turi daug privalumų. Tokiu atveju galima turėti vieningą bažnyčią - jėgą, su kuria reikia skaitytis. Konfliktai gali kilti ne tik tarp skirtingų religijų, bet taip pat ir tarp skirtingų tos pačios religijos sektų ar konfesijų (peržvelkime krikščionybės istoriją: erezijos, schizmos, reformacija ir t.t.)
Kas yra blogis? Ar tai reali būtybė/galia, veikianti prieš Dievą (pvz., Velnias), ar visų blogybių priežastis tėra Dievo nebuvimas?
Jei vis tik nutarsite, kad jums reikia daugiau dievų, pirmiausiai nuspręskite, kiek jų bus. Galbūt kiekviena jūsų pasaulio rasė turi savo dievus? O gal tai tie patys dievai kitais vardais? Kokias pasaulio ir žmonių veiklos sritis jie valdo? Gal jų įtakos "zonos" kertasi? Ar yra vyriausiasis dievas, dievų hierarchija? Kokie bus jų santykiai? Ar tai vieningas panteonas, kaip Senovės Graikijoje, garbinamas kaip nedaloma visuma? O gal dievai kovoja, sukeldami ir savo garbintojų rietenas?

4. Bažnyčia (-os): vienybė, politinė įtaka, tolerancija, korupcija

Ko gero, sunkiausia sukurti Bažnyčią. Ar ji vieninga, ar skirtingos frakcijos, konfesijos ir erezijos kovoja tarpusavyje? Kokia yra Bažnyčios hierarchija? Ar griežta organizacija? Ar tai monolitinė organizacija, kaip katalikų Bažnyčia viduramžiais, ar tiesiog nepriklausomi dvasininkai bei žyniai?
Ar Bažnyčia galinga? Kiek ji turi politinės įtakos? Ar palieka žemiškuosius reikalus pasaulietinei valdžiai, ar siekia (o gal jau pasiekė) teokratijos? Ar tai persekiojama, ar oficiali religija (tokiu atveju, ar tai vienintelė pripažįstama religija)?
Ar ji toleruoja kitatikius? Ar netikintieji persekiojami ir deginami ant laužų, ar manoma, kad galimos ir kitokios pažiūros? Gal netikintieji laikomi prarastomis avelėmis, kuriems reikia nurodyti tiesos kelią, o gal Blogio tarnais, su kuriais reikia kovoti, ar tiesiog kvailiais, kurie patys pasirinko po mirties degti pragare?
Ar Bažnyčia rūpinasi žemiškaisiais reikalais? Ar religija ir dvasingumas klesti, ar tai tik kaukė, po kuria slepiasi valdžios ir galios trokštanti organizacija?

5. Religijos įtaka kasdieniniam gyvenimui

Galima palyginti šiuolaikinį Vakarų pasaulį su radikalaus islamo šalimis (pvz., Afganistano talibų režimas) ar viduramžių Europa. Krikščionybės įtaka vakarų kultūrai neginčijamai didelė, tačiau jos vaidmuo kasdieniniam žmonių gyvenimui palyginti menka. Religingi piliečiai kartą į savaitę apsilanko bažnyčioje, kiti pasimeldžia kartą ar du per dieną. Tie, kurie stengiasi laikytis tikėjimo kiekviename žingsnyje, laikomi religiniais fanatikais. Tuo tarpu Afganistane viskas atliekama pagal Koraną. Religija reguliuoja viską nuo įstatymų ir politikos iki barzdos bei plaukų ilgio.
Turėkite omenyje, kad labai dažnai žmonės, kurių kiekvieną žingsnį valdo religija, nelaiko to priespauda. Toks gyvenimo būdas dažniausiai nėra primetamas saujelės dvasininkų ar religinių lyderių. Žmonės jį pasirenka patys. Galima galvoti, kad tokia diktatūra yra siaubingas dalykas, tačiau tikintieji (o tokia situacija galima tik šalyje, kur dauguma piliečių yra giliai religingi) priima jį su džiaugsmu, o ne iš baimės.

6. Laisva valia

Ši dalis gali įtakoti jūsų žaidimą arba ne, bet vis viena manau, kad pakankamai svarbu ją apibrėžti jūsų teologijoje. Ar gali žmonės (ar kitos protingos būtybės) pasaulyje keistis? Ar herojai bei jų sutinkami personažai gali daryti, ką tik nori, klysti, nusidėti, kurti, griauti, gal net spręsti pasaulio likimą, ar jie tėra pėstininkai šachmatų lentoje, marionetės, atliekančios veiksmus, nuspręstus dar laikų pradžioje?

7. Inkvizicija

Tai gana specifinė tema, kuri neatras savo vietos daugelyje žaidimo pasaulių, tačiau norėčiau ją aptarti, nes manau, kad Inkvizicija (ar panašios organizacijos, pvz., Temple Avesti iš Fading Suns) labai neteisingai suprantama daugelyje žaidimų.
Šiuolaikiniame tolerancijos ir plačių pažiūrų pasaulyje gali išgąsdinti mintis, kad kažkokia organizacija Dievo vardu kovodama už skaistumą galėtų daryti ką tik nori. Tačiau viduramžiais taip nebuvo manoma. Nepamirškime, kad demonų, blogio dvasių ir Velnio grėsmė vidutiniam tikinčiajam atrodė labai reali. Šiame nesibaigiančios baimės kare Inkvizicija Dievo vardu ir valančia ugnimi fronto linijoje be paliovos kovėsi su nematomomis Blogio ordomis. Jų bijojo, bet tuo pačiu metu ir nepaprastai gerbė, kaip žmones, kurie ryžosi rizikuoti ne tik savo gyvybėmis, bet ir sielomis, už visus tikinčiuosius. Daugelis vylėsi niekuomet nesusidurti su inkvizitoriais, tačiau jei kokiame kaime pasklisdavo gandas apie įsisukusį kipšą, jo gyventojai pirmieji pasveikindavo atvykusį inkvizitorių, net jei tai reiškė galimą jų artimųjų ar draugų mirtį.
Nepasiduokite pagundai pavaizduoti inkvizitorius kaip kvailus religinius fanatikus. Kai kurie iš tiesų yra fanatikai, kiti tik siekia žemiškos galios, tačiau dauguma visą savo gyvenimą pašventė kovai su blogiu. Galbūt jie neteisūs, gal visa jų religija neteisinga, tačiau jie tiki tuo, ką daro, ir dauguma tikinčiųjų pasitiki jais. Daugelis, ypač aukštus postus užimantys inkvizitoriai buvo protingi, išsilavinę ir turėjo daug patirties. Tai tarsi šių dienų policijos detektyvai: norint surasti įkalčius, išaiškinti kaltuosius ir įrodyti jų nuodėmes, reikia panaudoti nemažai įvairių įgūdžių.