Taigi trečią vakarėlį,
Galgi net ketvirtą tamsų,
Širdgėlą aš savo liesiu,
Žodžių tinklą Jums numegsiu
Tik, kad gera Jumis būtų,
Tik linksmybės, kad netrūktų.

Štai Kranelis jau patraukęs
Su grupe draugų savųjų
Iš mažyčio Kojos miesto
Karčiamos, mažos taipogi
Į didesnį dvorfų miestą
Kur primiršau vardą jojo.

Eidami keliu vingiuotu,
Grįstu žalčiu bėginėję
Pastebėjo keistą daiktą,
Vaizdinį čia neeilinį -
Dvorfas štai ant kelio guli,
Primuštas, tik virvę turi.

Atgaivinęs, jį atkėlęs,
Pavalgydinęs, bei pagirdęs
Patarė Urgikas lėkti
Su grupe kartu keliauti,
Juk saugiau tikrai taip būsią,
Juk plėšikai taip nepulsią.

Bet ne vagys dvorfą skriaudė,
Ogi elfai trys niekšingi.
Vienas mušė, kitas spardė,
Trečias daiktus jo paėmęs.
Pasijuto lyg apakęs
Dvorfas sąmonės netekęs.

Na ne veltui Garime,
Didelėj šioj šalyje,
Elfus į getus taip varo,
Tą prakeiktą giminę.
Prakeikta ta padermė,
Prakeikti ir jos darbai.

Taigi penkiese jau traukė,
Penkiese keliu keliavo,
Bet neporinsiu ilgai,
Ką jie veikė pakelės,
Pasakysiu aš tiktai:
"Prikeliavę miestą jie antai".

Taigi štai kas ten keliavo,
Štai kas miestan kojas kėlė:
Kranelis - magas didis;
Urgikas - urvažmogis šmaikštus;
Val-dom-gur-sas - žodžių bei kalbų valdovas
Dvorfas - nuostabus, bevardis sugėrovas.

Na žinoma ir šis keliavo -
Šan-ha-jus - dainiaus tarnas
Ir auklėtinis nepavykęs
Vagių keliu nuvykęs,
Banditų takeliu nuėjęs,
Žudikų šunkeliu keliaująs.

Matyt dėl jo ir atsidūrę
Dėl jo šlykštynėn šion patekę -
Į kaleimą atsisėdę,
Už grotų šitaip greit pakliuvę,
Teismo laukti pasodinti,
Poelgių sav' apmąstyti.

Ogi šitaip atsitiko,
Taip problemų atsirado.
Vos miestan draugai įėję,
Vos ten pėdą sav' palikę
Pastebėjo kreivą žvilgsnį,
Žmonių rūstumą užmatė

Ko toliau miestan jie ėjo,
Tuo blogyn viskas riedėjo.
O galiausiai vienas senis
Rėkti šitaip vagi ėmė:
"Čiupkite tą vagį vyrai,
Griebkite tą niekadėją!'

Nesuprato to nė vienas,
Net Kranelis - proto vyras,
Ko tas senis pirštais bado,
Ko anas čia taip rūstauja?
Tik suprato - bėgti reikia!
Nešti skūrą kuo toliausiai!

Bet prie vartų teko stoti,
Prie didingųjų stabdyti,
Nes sargyba ten stovėjo,
Ginklo broliai pasirėmę.
Taip štai juos greit ir susėmė -
Taip jie teisiškai suklydę...

Ogi laikė juos dėl dvorfo,
Kalino juos dėl barzdočiaus,
Kuris pasirodo esti,
Didelis vagis pribūna -
Duonos kepalą pavogęs!
Netgi trejetą miltingų!

Greitai teismo suolan sėdo
Visas penketas nekaltas:
Vienas dvorfas už vagystę,
Keturi - už jo slėpimą.
Čia tai neteisybės būta!
Čia klaida baisinga kliuvo!

Val-dom-gur-sas ginti ėmė,
Teisinti draugus savuosius.
Tokią dainą uždainavo,
Tokį teisių tinklą pynė,
Kad teisėjas, net nustebo,
Net jam gėda pasidarė.

Taip išsukęs sav' draugus,
Taip jų galvas išsaugojęs,
Bet deja štai nevisų -
Dvorfas kaltas dar paliko.
Gavo bausmę baisiai žiauriai -
Jam ant kuolo teks ats'sėsti.

Tuo metu nelaimę teko
Val-dom-gur-sui vėl patirti -
Į kaleimą vėlei grįžo,
Vėl už grotų an's patekęs.
Bet jau šį kartą jis vienas,
Šįkart be draugų savųjų.

Negaliu aš pasakyti,
Ko jam gėda tokia teko.
Tik galiu aš prasitarti,
Sau liežuvį tiek atrišti,
Jog pažemino jo meną,
Sielą su purvais sumaišė.
Tokios gėdos neištvėręs,
Ginti tiesą kumščiais ėmęs.

Bet ir vėlei apsigynė,
Vėlei tiesą sav' įrodė,
Sav' gyslelę taip va rado,
Talentą dar nepažintą -
Teisė, beigi teisingumas,
Nekaltųjų toks gynimas.

Ir kaip atlygį už skriaudą,
Žalą sielai padarytą
Gavo jis leidimą brangų,
Brangi dovana jam teko -
Bibliotekos knygos tiek,
Kiek panešti sugebės.

Šitai greitai panaudojo,
Greitai dovaną išbandė.
Pasikinkė dainius Šan-hą,
Davė krepšį jam didžiausią
Ir prikrovė pilną knygų,
Trisdešimt storiausių tomų!

Tuo metu Urgikas taręs,
Šitai jis visiems priminęs,
Jog tas klyksmas - tai ne fonas,
Ne graži tai muzikėlė -
Dvorfo klykiančio tai balsas,
Balsas kuolo sugrąžintas.

O, kad vakaras jau buvo,
Jau tamsi naktis artėjo,
Tai patraukė vargšo gelbėt,
Išangę nuo kuolo traukti,
Nes negeras tatai daiktas,
Bent nevietoj įstatytas.

Dvorfas liko sveikas gyvas,
O visi kiti laimingi.
Greitai traukė pamiegoti,
Sapnų aveles kūlioti,
Tiktai dainius mieste likęs,
O kiti miškan patraukė.

*********************************

Štai tokia daina trumpa
Apie teises, teisingumą,
Paprastų žmonių vargumą.
Na įpilkite midučio,
Gal šlakelį dar alučio,
Užgiedosiu vėl aš dainą!
Vėlei didvyrius prikelsiu,
Kuriuos, kaip matau pamėgot,
Kaip matau širdin įs'leidot...