Gimę ne čia vis dar nerimsta. Nors gal greičiau jų priešai nenurimsta... Sunku ten juos supaistyti, paskaitykite patys:

Nustojus lyt mes pamatėm ir dar kai ką -   dėl vangios upės tėkmės bei tamsos susipainiojom ir vis tik nešėmės nuo įtūžusių rastamanų prieš srovę. Maža to, pradėjome slysti nuo Buivolo nugarinės, mat ten kažkodėl sulipome visi trys. Tad Žaibantui teko žaibiškai paleist visą bandą velniop, na o ta su visu paklaikusiu mykiančiu telyčėnu ir nurūko atgalios. Nulipę nusprendėme, kad jau pakankamai atitrūkome nuo galimų persekiotojų. Vis dar dulksnojo, brėško aušra, bet pilnas žvaigždžių dangus rodė kelią (čia juk Alanta, nėra čia nuostabiųjų mėnesienų...).

Skaityti toliau.