Mes buvome keturi. Keturi karalystės samdinių armijos kariai, kiekvienas su savo praeitimi, savo likimu ir savo svajonėmis bei troškimais, aplinkybių nubokšti į Ntosios karalystės samdinių armijos Ikstojo pulko Ikstąją kuopą.

Mūsų grandis su grandiniu Tamyru priešaky buvo pavyzdinė - ją visiems pateikdavo kaipo grandį, kokia ji neturi būti. Barė mus kad ginklai nenušveisti, kad tinginiai esame, kad vaikštom apiplyšę ir purvini, kad geriam labai daug. Bet visa tai, kaip mes kolektyviai nutarėm, buvo niekingas melas ir šmeižtas.

Taigi, stūmėme po truputį savo nuobodžias dieneles, kol ėmė sklisti po miestą negeri gandai. Esą, kažkokie senieji dievai atgimė, esą, sukilimas bręsta ir panašios nesamonės. Be abejo, niekas į tai rimtai nežiūrėjo.

Jūsų dėmesiui dar vienas nuotykis, kur žvanga ginklai, priešai galingi bet nugalimi, kur veikėjai protingi, bet nevisada . Dienoraščių skyrių papildė dar vienas žaidimų aprašymas.

Kviečiame paskaityti.