Autorius: Gekant, 2008 03 16
Vertėjas: Ta-Ntalas, 2011 03 22
Originalas: čia. Paimta iš Rolemancer.ru

Kartais kiekvienam geram žaidimo meistrui prireikia gero maniako. Aišku, kad ne to, kuris laukia mūsų pačių namo kieme mūsų pačių mieste realiame gyvenime, o tokio maniako, kurį žaidime galėtų smagiai pamedžioti nuotykių ieškotojai, pagautį jį ant kabliuko, išvaduotį drebantį iš siaubo miestą, išgelbėti pasaulį ir taip toliau...

Dėka patarimų išdėstytų šiame straipsnyje galima sukurti įdomų, apgalvotą ir neįprastą maniaką. Be to, kurti vadovaujantis iš anksto apgalvota schema patogiau ir greičiau. Deja, žemiau esantis tekstas nepadės jums maniaką padaryti unikaliu - tam jums gali padėti tik vaizduotė.

Pirmas žingsnis. Serijinis ar "užgeriantis"?

Priimkime kaip aksiomą, kad maniakas žmogžudystes vykdo savanoriškai, jis jaučia poreikį (ar būtinybę) žudyti ir įvykdė/įvykdys ne mažiau kaip dvi žmogžudystes.

Šiame žingsnyje maniaką reikia priskirti vienai iš dviejų kategorijų: "serijinis žudikas" arba "užgeriantis žudikas".

Jei po žmogždystės (-čių) mūsų maniakas ilsisi (tai gali trukti įvairiai - dieną, dvi, savaitę ar daugiau) - tai serijinis žudikas.

Jei mūsų maniakas žudys aukas vieną po kitos be jokios emocinės pertraukos, tai yra žudys nežiūrėdamas nieko, kol jo nesustabdys - tai "užgeriantis" žudikas. Tokius dažniausiai nepriskiria maniakams, tačiau terminologija šiuo atveju mažai reikšminga. Svarbiau kita - ar maniakas tarp žmogžudysčių padaro emocinę pertrauką.

Antrasis žingsnis. Organizuotas ar impulsyvus?

Organizuotas detaliai planuoja nusikaltimą.
Impulsyvus veikia įtakojamas išorinių aplinkybių.
Pirmasis mano supratimu įdomus kaip tyrinėjimo objektas, antrasis įdomesnis dėl atžaidinėjimo. Nors, tai tik mano nuomonė.

Tokių būdu gaunami keturi skirtingi tipai:
  · Serijinis organizuotas.
  · Serijinis impulsyvus.
  · Užgeriantis organizuotas.
  · Užgeriantis impulsyvus.


Serijinis - organizuotas
Populiariausias maniakas literatūroje ir kine. Jis metodiškai atlieka žmogžudystes vieną po kitos, kruopščiai planuodamas nusikaltimą. Pavyzdžių daug - Imitarorius, Zodiakas, Pjūklas, bet kuris iš serijos apie Hanibalą Lekterį.

Serijinis - organizuotas
Tokio tipo maniakai dažniausiai būna su susidvejinusia asmenybe. Žanro klasika - Normanas Beitsas ir "Psicho". Taip pat populiarus netikėtumo efektas - gyvena sau žmogus, mano, kad yra normalus, tačiau laikas nuo laiko jame prabunda antrasis "aš" ir išeina į medžioklę, žudo, o filmo gale pagridinis herojus (-ė) sužino, kad žudė būtent jis pats.

Užgeriantis organizuotas
Labai sudėtinga kombinacija. Iš vienos pusės maniakas žudo nesustodamas ir minimaliai besiruošdamas nusikaltimui, bet iš kitos pusės jis labai apdairus, susikaupęs, nepalieka pėdsakų. Geriausios tokio serijinio žudiko pavyzdys - Rutgerio Hauerio suvaidintas kelio maniakas trileryje "Pakeleivis". Žmogžudystės vykdomos be pertraukos, viena po kitos, jos - pats Džono Raiderio gyvenimas, tuo pačiu jų organizuotumas labai aukšto lygio. "Ką jūs bepadarytumėte, jis vis tiek pirma jūsų. Kaip bepasielgtumėte, jis išlošia dar daugiau".

Užgeriantis - impulsyvus
Chaotiškas psichas. Žudo visus nesirinkdamas, praktiškai nesirūpina pasiruošimu nusikaltimui. Žanro klasika - Teksaso skerdynės su benzopjūklu. Tokie maniakai gali veikti laukiniuose mažai apgyvendintuose kraštuose. Dideliame mieste tokį gana greitai nukenksmintų. Nors yra ir keli pavyzdžiai tokių maniakų veikiančių dideliame mieste - kai žmogus su ginklu užeina į pilną žmonių patalpą (prekybos centrą, koncertą ir t.t.) ir ima žudyti visus, kurie pakliūna jam į akis.

Pasirinkę vieną iš keturių tipų, parenkame jame kažką unikalaus maniakui. Pavyzdžiui, "žudikas įvykdė septynes žmogžudystes po vieną kiekvienai mirtinai nuodėmei; maniakas bus "užgeriantis organizuotas", tai yra, žmogžudystės bus gerai apgalvotos, organizuotos, o įvykdys jas vieną po kitos, be jokio emocinio nuokrypio (filmas "Septyni").

Trečias žingsnis. Motyvai

Apibrėžkime mūsų maniako motyvus, kurie skatina įvykdyti nusikaltimą. Būtent jie lems jo nusikalstamą elgesį. Paprastumo dėlei verta nagrinėti tik penktis pagrindinius motyvus.

1. Pinigai ir materialinės vertybės
Žudikas suinterisuotas gauti materilianę naudą, tačiau tokių gėrybių gavimą jis įgyvendina dėka serijinių žmogžudysčių. Esant tokiam motyvui, labai svarbu tai, kuo maniakas užsiima. Gydytojas, siunčiantis savo pacientus į kitą pasaulį. Moteris, nuolat ieškanti sau naujo vyro. "Kruvinų paveikslų" kolekcionierius. Net gi tokia "materialinė nauda" kaip "suknelė iš odos" (Bufalo Bilas), kai užsiėmimo pobūdis nėra svarbus (reikia mokėti siųti) jis dar gali pasitarnauti kaip raktas tiriant nusikaltimą.

2. Estetinis malonumas
Maniakas hedonistas mėgaujasi pačiu žudymo procesu. Šitoks motyvas pirmiausia įtakos išorinę, "estetinę" žmogžudystės pusę. Kokiu būdu žudo, kaip ilgai, kuo. Kraugeriškumas po kiekvieno nusikaltimo gali augti. Bet, kaip taisyklė, visada yra žudymo metodas, kurį maniakas laiko sau labiausiai priimtinu. Perėjimą prie kitokio žudymo būdo, jei tai būtina dėl siužeto, reikia atlikti labai atsargiai ir tik esant visiškai būtinybei. Keičiant žudymo būdą lengva sugriauti išorinę maniako elgesio logiką. Kas dar svarbiau, tam tikras žudymo būdas - tai svarbiausia maniako "stiliaus" dalis, kurią maniakas - hedonistas keičia tik spaudžiamas tam tikrų aplinkybių.

3. Balsai iš aukščiau liepiantys eiti ir žudyti
Svarbiausia, ką reikia apsibrėžti, yra tai, ką liepa tie balsai ir kaip jie elgiasi. Didelė klaida - sugalvoti kas įsakinėja ir tuom apsiriboti. Kada atsiranda balsai? Kalbasi maniakas ar klusniai vykdo viską, kas jam liepiama? Ką sako balsai? Kiek paklusnus maniakas? Kaip laisvai traktuoja tai, ką jam sako? Šie klausimai praktiškai užbrėžia maniako elgesio algoritmą. Be to, klausimas "kas įsakinėja?" ne visada principinis. Žudikas gali pažinoti tą, kas jam įsakinėja, kaip ir tiesiog paklusti kažkokioms jėgoms nesuprasdamas kas su juo kalbasi. Galimas gana įdomus ėjimas, kai maniakas supranta, kad jam įsakinėja ne tas, kas jo manymu tai darė. Pavyzdžiui, jis galvojo, kad kalbasi su Dievu, tačiau kai kas jam pašnibždėto, kad tai Velnias. Itin šaunu, jei tas "kai kas" bus žaidėjai.

4. Noras padaryti pasaulį geresniu
Siekdamas savo tikslo maniakas - misionierius žudo jo požiūriu "nepilnaverčius" žmones. Šiuo atveju būtina aiškiai apibrėžti ką būtent maniakas laiko nepilnaverčiais.
"Nepilnaverčiai" maniako manymu, gali pilnai atitikti kažką realybėje. Jei maniakas šventai įsitikinęs, kad prostitutės - "nepilnavertės", jis žudys prostitutes.
"Nepilnaverčiai" maniako manymu, gali ir neturėti atitikmens realybėje - dalinai ar visiškai. Šiuo atveju žmogaus "nepilnavertiškumą" maniakui nulemia tam tikras asmenybės aspektas (dvasinė savybė, psichikos ypatumas, charakterio bruožas, temperamentas ir t.t.). Realybėje "nepilnaverčių" maniakas ieško tik pagal jam pačiam žinomus "nepilnavertiškumo" požymius. Pavyzdžiui, "nepilnaverčiais" maniakas laiko ištvirkusius žmones, o "nepilnavertiškumo požymiais" jam tampa trumpa suknelė, raudonos pėdkelnės ar aukštakulniai batai. Atitinkamai apsirengusios moterys tampa jo aukomis. "Nepilnavertiškumo požymiai" gali keistis. Išvydęs transvestitą, manikas gali patirti šoką ir prie tokių požymių pridėti persirenginėjimą.
Visiška laisvė vaizduotei.

5. Savo jėgos ir valdžios aukai pojūtis
Šis motyvas visų pirma įtakoja pasiruošimą žmogžudystei. Maniakas susikuria tam tikras sąlygas nusikaltimui, kuriose jis pilnai gali pademonstruoti savo valdžią prieš auką. Skirtingai nuo "hedonisto", šiam maniakui žmogžudystė tik loginė išdava, svarbiausia jam pademonstruoti savo valdžią prieš auką ir tai, kad šioji yra visiškoje jo valioje. Įtvirtinti savo valdžią maniakui padeda gąsdinimas, kankinimai, žalojimas it t.t. Manikas gali žudyti tik todėl, kad bijo būti demaskuotas, nubaustas už tuos veiksmus, kuriuos jis atlieka su auka.
Toks manikas gali turėtį slaptą vietą, kur atsigabena auką, arba žmogžudystes vykdo tose vietose, kur galima kurį laiką mėgautis savo valdžia aukai.

Nusikaltimą skatinantis motyvas yra atsakingas už žudymo trukmę (esant kitokiems motyvams auka gali būti nužudoma labai greitai).

Samdomam žudikui galima priskirti iškart kelis nusikaltimą skatinančius motyvus. Tačiau, kuo daugiau motyvų, tuo sudėtingesnis bus personažas. Paprasčiau pridėti papildomai po vieną motyvai tokia tvarka, kokia jie aukščiau išdėstyti. Tai yra: kažkokią tai materialinę naudą gaunantis hedonistas, kuris girdi balsus, kalbančius jam apie misionorystę su tam tikra "bausmių sistema", kuriose demonstruojama savo paties galia ir valdžia.

Tokiu būdu jūs gausite idėjų ir vaizdinių visumą, kurioje absoliuti logika nėra svarbi, nes maniako mastysenoje neretai nėra logikos suvokiant apliką. Logikos napaisymas visų pirma pas maniaką pasireiškia tuo, kad jam išnyksta ribos tarp to, ką įsivaizduoja ir to, kaip yra iš tikrųjų. Maniakas realybėn perkialia savo išsigalvojimus. Pavyzdžiui, masines žmonių susibūrimo vietas jis gali laikyti magiškos energijos kaupimosi vietomis ir būtent tokiose vietose vykdyti žmogžudystes. Arba savo užduotimi laikyti elfų, apsimetinėjančių žmonėmis, naikinimą. Savo vaizduotėje elfus apdovadamas žaliomis akimis, šviesiais plaukais ir liesumu. Savaime suprantama, kad maniakas ieškos žmonių, kurių būtent tokia išvaizda. Maniakas gali manyti, kad žudydamas jis įgauna galią valdyti aukos sielą ir "kolekcionuoti" aukas, kurios po jo paties mirties taps jo tarnais.

Ketvirtas žingsnis. Psichinių nukrypimų priežastys

1. Paveldimumas
Nereikia paveldimumo padaryti pagrindine psichinių nukrypimų priežastimi. Išimtis - paveldimumas susijęs su mistika ar magija. Vienok, reikia turėti omenyje, kad "mistiniuose" ir maginės fantastikos siužetuose, kur pagrinde ir sutinkami prakeikimai, paprastai yra aiški riba tarp juodo ir balto. Tuo tarpu maniakas yra "juodoji" asmenybė, apsimetanti esanti "baltoji". Mistiniame siužete viename žmoguje gali egzistuoti dvi asmenybės. Atžaidinėdami maniaką, mes žaidžiame už vieną asmenybę, kuri slepiasi nuo visų kita asmenybe.

Pavyzdys:
Po moters sekso su demonu gimsta berniukas. Subrendus jame ima busti žvėris. Jis pradeda žudyti ir dėka to ima įgauti jėgą, kurios dėka galėtų užbaigti savo virsmą demonu. Žinoma, kad prakeikimą galima panaikinti. Nuotykių ieškotojai nuima prakeikimą panaudodami asmenybių sudvejinimo užkeikimą. To pasekoje iš žmogaus atsiranda demonas, jis nugalimas ir žmogus tampa laisvas. Jei žaidimo scenarijuje iš pat pradžių buvo numatytos dvi asmenybės - tai visi gyvena ilgai ir laimingai. Jei asmenybė buvo tik viena, tai nuotykių ieškotojai turi galimybę aptikti, kad "išlaisvintasis" išvis nebeturi asmenybės. Gal geriau reikėjo panaudoti kažką kitą, kad ir sudėtingesnį prakeikimo panaikinimo kerą, kuris demoną paverstų geru valstiečiu, kuris apsisuks ir nueis arti žemės.

2. Psichologinės ir moralinės traumos
Šiuo atveju būtina sugalvoti kas psichologiškai sužalojo mūsų maniaką, ko pasekoje atsirado psichologinių nukrypimų.
Pagal schemą: kas padarė - ką padarė - žmogžudystę skatinantis motyvas.
Pavyzdžiai:
  · tėvas - kasdienis mušimas - balsai, misionierius;
  · motina - tyčiojosi versdama mokytis - hedonistas, balsai, misionierius, valdžia;
  · radža - vertė šnipinėti haremą - visi penki motyvai;
„Ką padarė" reikia aiškiai apibrėžti ir galima bus naudoti kaip suflerį nuotykių ieškotojams.

3. Socialinės ir buitinės sąlygos
Čia mūsų maniakas susiduria su žaidimo pasauliu, į kurį mes jį patalpiname. Staigus socialinės sanklodos pasikeitimas, daugybė buitinių problemų, kardinalus moralinių vertybių pasikeitimas - visa tai ir dar daugiau gali būti stiprus stresinis faktorius sukėlęs maniakui psichologinius nukrypimus. Stresu gali būti ne tik staigus socialinių sąlygų pasikeitimas, bet ir tokio pokyčio nebuvimas.

Pavyzdys:
Hobitų kaime atsirado vienas, kuriam nusibodo monotoniškas gyvenimas, bet priežasties nusitrenkti "ten ir atgal" jis nerado ir susikaupusią energiją išliejo ant aplinkinių. To pasekoje atsirado maniakas, terorizuojantis visą apylinkę iki pat "Šokančio ponio". Frodui teks sužinoti, kas ištikrųjų yra jo dėdė ir kur dingo Semas.

Galima paimti vieną nukrypimų priežastį, galima ir visas tris iš karto. Tačiau kuo daugiau jų bus, tuo sudėtingesnis bus mūsų žudikas. Paprasčiau prie vienos priežasties pridėti kitą tokia tvarka kaip čia buvo išvardinta.

Penktas žingsnis. Kaukė

Kaip sakė mergaitė Vensdi, "tai maniako žudiko kostiumas, išoriškai jis niekuom nesiskiria nuo normalių žmonių".
Mūsų maniaką būtina užmaskuoti ir įkelti į žaidimo pasaulį. Praktiškai šiame etape mes aprašome žudiką kaip paprastą žmogų, be jokių beprotybės požymių.

Šeštas žingisnis. Elgesys

Sumodeliuojame nusikalstamą elgesį ir elgesį po nusikaltimo, pirmiausia remdamiesi ar mūsų maniakas "organizuotas" ar "impulsyvus". Elgesys neturėtų prieštarauti nusikaltimą paskatinusiems motyvams, o geriausia būtų, jei juos atitiktų.

Už organizuotumą atsakingi žemiau pateiktoje lentelėje kairėje pusėje pateikti punktai, už impulsyvumą - dešinėje. Kuo daugiau maniako elgesyje nusikaltimo metu ir po jo bus punktų iš kairės lenetelės pusės, tuo labiau "organizuotas" bus žudikas.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad "serijinis" maniakas, skirtingai nuo "užgeriančio", labiau linkės į organizuotą elgesį, nes tarp nusikaltimų jam būna "štiliaus" periodas, kurio metu gali suplanuoti ir pasiruošti naujam nusikaltimui.

Organizuotas maniakas	Impulsyvus maniakas
Nusikalstamas elgesys
Iš anksto planuoja nusikaltimą - apytikslį laiką, vietą, įvykdymo būdą, atvykimą ir pasitraukimą iš vietos bei atsarginį atsitraukimo kelią "ekstremaliam" atvejui.	Nusikaltimas spontaniškas. Įsitempusi nerami būsena nusikaltimo metu.
Auką pasirenka tikslingai. Iš anksto turi tam tikrą aukos apsibrėžimą (gali būti, ne vieną). Kartais pasirenka netgi konkretų žmogų. Auka personalizuojama. Kalbasi su ja. Pokalbis kontroliuojamas, dažniausiai siekiant įbauginti.	Puola staiga - impulsyviai arba "aklai". Auka nežinoma. Nėra netgi apytikslio aukos įsivaizdavimo - ja gali tapti bet kuris žmogus. Auka nepersonalizuota, laikoma tiesiog objektu. Su ja kalbamasi minimaliai ar nesikalbama iš vis.
Nusikaltimo įvykdymas konktroliuojamas. Auka dažniausiai surišta. Agresyvus judėjimas - aukos paieška ir persekiojimas. Žudymo įrankis paruošiamas iš anksto. Ruošia specialią aprangą, kuri po to būna sunaikinama.	Nusikaltimas įvykdomas chaotiškai. Auka laisva, nesurišta. Nusikaltimo įrankis dažniausiai iš anksto neparuoštas, naudojamos po ranka pasitaikiusios priemonės. Žudoma netoli nuo gyvenamos ar darbo vietos.
Elgesys po nusikaltimo
Rūpinasi įkalčių ir lavono slėpimu. Dėl to dažniausiai lavonas būna pergabenamas į kitą vietą, net ir toli nuo nusikaltimo vietos. Aukos kūną gali palikti ir kažką demonstruojančioje pozoje. Stengiasi pašalinti liudininkus ar pasišalinti nuo jų.	Nesistengia panaikti įkalčius, paslėpti kūną, pašalinti liudininkus ar pasišalinti nuo jų.
Seka informaciją apie nusikaltimus dėl savo paties saugumo. Negyvena prisiminimais apie nusikaltimą, susitelkęs ties nauju. Esant reikalui kontaktuoja su policija ar panašia organizacija. Gali net bendradarbiauti. Gali net žaisti su jais.	Nesaka informacijos apie nusikaltimą dėl savo paties saugumo, tačiau ją gali sekti, nes gyvena prisiminimais apie įvykdytą nusikaltimą. Stengiasi pakartotinai patirti malonius potyrius, todėl gali grįžti į nusikaltimo vietą. Gali ateiti prie aukos kapo. Gali netgi parašyti "užjaučiantį" laišką.

 
Septintas žingsnis. Seksualumas

Nustatysim mūsų maniako seksualinę orientaciją. Visai nebūtina jo daryti iškrypėliu. Galima išvis praleisti šį punktą, jei seksualinė potekstė netinka žaidimo pasauliui, žaidimo stiliui ir panašiai.

Jei seksualumas egzistuoja, tai seksas maniakui nusikaltimo metu gali būti:
  1. Vienintele galimybe patiriti seksualinį pasitenkinimą.
  2. Vienu iš valdžios ir galios demonstravimo būdų.
  3. Galimybė gauti tai, ko nenusikalstamu būdu jis gauti negali.
  4. Nusikaltimo susijaudimu, kuris perauga į seksualinį susijaudinimą. Pastarasis tuoj pat patenkinamas.
  5. Dalimi žmogžudystės ritualo.
Galima maniakui priskirti vieną ar kelias seksualines "ypatybes".

Mūsų maniakas paruoštas

Toliau aprašome mažiausiai dvi žmogžudystes. Į aparašą įtraukiame:
  1. Tai, ką grupė gali aptikti per pirmą apžiūrą. Nusikaltimo vietos aprašymas.
  2. Tai, ką grupė gali aptikti atlikusi detalią apžiūrą (padedant pastabumui / ekspertizei).
  3. Kaip vieni ar kiti nusikaltimo pėdsakai apibūdina mūsų maniaką.

Grupės užduotis - pagal nusikaltimo paveikslą nustatyti maniako asmenybę, nepriklausimai nuo to ar grupė yra valdžios atstovai, privatūs detektyvai ar tiria savo iniciatyva. Tam nusikaltimo vietoje reikia ir net privaloma palikti netiesioginių įkalčių. Tokių įkalčių visuma turi leisti atskleisti žudiką. Visas tiesiogines ar netiesioginius įkalčius reikia maskuoti kaip netikrus kelius tam, kad supainioti pėdsakus.