Paskutinioji pergalė (1 psl.)

(pripažintas geriausiu „Lietuviško RPG scenarijų almanacho Nr. 2" scenarijumi)

Autorius: ghoul
Sistema: GURPS

And the battle's just begun
There's many lost, but tell me who has won
The trench is dug within our hearts
(U2, „Sunday Bloody Sunday") 
Šis GURPS scenarijus skirtas 4-6 žaidėjų grupei. Jei žaidėjų yra 5, grupėje nelieka Džuditos, o snaiperio funkcijos perduodamos būrio vadui. Jei žaidėjų yra 4, taip pat nelieka ir Vincento, jo funkcijas perduodant Elijotui.

Pagrindinis konfliktas turėtų būti gupės viduje - ar vykdyti misiją, ar sustabdyti karą. Antrasis pagal svarbą konfliktas - kova su antraja grupe. „Akivaizdus" priešas - Samyro armija yra menkai pavojinga ir skirta daugiau veikėjams pagąsdinti, o ne kaip realus priešas.

Įžanga

Dvidešimt antrojo amžiaus pradžioje atradus Kiolmano-Gauco erdvės iškreipimus tarpžvaigždinės kelionės akimirksniu tapo realybe. Jau po poros metu planetose, besisukančiose aplink tolimas žvaigždes, leidosi pirmieji tyrinėtojų laivai. Dar po dešimtmečio įkandin jų startavo ir laivai, vežantys dešimtis tūkstančių kolonistų. Atrodė, kad svajonės pildosi, kosmoso kolonizacija tapo realybe. Intensyvus plėtimasis tęsėsi beveik šimtmeti. Tačiau tuomet svajonėms staiga atėjo galas. Paaiškėjo, kad Žemės planeta yra beveik unikali - niekur kitur nebuvo randama radioaktyviųjų metalų rūdos. O uranas, milžiniški jo kiekiai, buvo būtinas teravatus energijos ryjantiems tarpžvaigždinių laivų varikliams. Kuklūs urano rūdos klodai buvo rasti tik vienoje kolonizuotoje planetoje - Samyre. Vilkstinės transporterių nusitęsė tarp Žemės ir jos kolonijos, gabendamos brangų kurą atgal į žmonijos gimtinę. Samyras suklestėjo - kol daugelis kitų kolonijų skurdo, užmirštos ir niekam nereikalingos, jame civilizacija pasiekė Žemės lygį - milijardai gyventojų, kosminių laivų statyklos, mokslas, pramonė, kultūra. Žmonijos viltys ir toliau siekti žvaigždžių atgijo, bet neilgam.

2234-ųjų metų gegužės 19 dieną Samyras paskelbė savo nepriklausomybę nuo Žemės. Ši, žinoma, negalėjo sau leisti prarasti tokią svarbią koloniją. Prasidėjo karas. Gigantiški kreiseriai ugnimi iš orbitos naikino ištisus miestus, desanto būriai leisdavosi planetose, palikdami po savęs griuvėsius arba žūdami zenitinės artilerijos ugnyje. Praėjo aštuoneri nesibaigiančių mūšių metai. O tuomet kovos veiksmai ėmė rimti - tiek Žemės, tiek Samyro urano atsargos artėjo prie pabaigos, išsekintos karinių laivynų, atliekančių hipererdvinius šuolius pirmyn ir atgal kas kelios dienas. Nenumaldomai artėjo priverstinė taika.

Ir tada tolimoje planetoje, pradėtoje kolonizuoti prieš 70 metų, žvaigždėlapiuose pažymėtoje kaip Grifo Delta 2, o vietinių kolonistų vadinamoje Migaja, buvo aptiktos nedidelės urano sankaupos. Tai, ko mirtinai reikėjo abiejų planetų kariniams laivynams. Į įnirtingą mūšį buvo mesta viskas, kam tik užteko kuro. Planeta ėjo iš vienų rankų į kitas. O paskui abiejų kovojančių pusių urano atsargos išseko galutinai.

Veiksmas prasideda brifingo kambaryje. Be veikėjų ten stovi tik karininkas pulkininko antpečiais. Dideliame

ekrane už jo nugaros keičiasi vaizdai - žemėlapiai, miestų nuotraukos, schemos.

„Sveiki. Jūs esate išrinkti iš geriausiųjų specialiosios paskirties karių komandų nepaprastos svarbos užduočiai atlikti. Kaip visi puikiai žinome, mūsų tėvynei iškilęs didžiulis pavojus. Pasibaigusios urano atsargos neleidžia sėkmingai tęsti kovos veiksmų su išdavikiškos Samyro planetos pajėgomis. Vienintelės žinomos urano atsargos visoje mūsų ištirtoje Galaktikos dalyje yra planetoje Grifo Delta 2. Jūsų užduotis bus išsilaipinti minėtoje planetoje, sunaikinti priešo pajėgas joje bei užtikrinti urano rūdos gavybą, perdirbimą ir transportavimą į Žemę. Šiam desantui bus panaudotas absoliučiai visas mūsų dar turimas branduolinis kuras. Jūs - paskutinioji Žemės viltis.

Į paskirties vietą jus pristatys transporto laivas „Minesota". Pasipriešinimo kosminėje erdvėje neturėtumėte sutikti - prieš du mėnesius mūsų kreiseris „Gen. Aizenhoueris" išėjo į minėtos planetos orbitą, sunaikino priešo orbitinę stotį bei visus pastebėtus kosminius laivus, tačiau pats taip pat buvo sunaikintas. Nuo to laiko orbitoje esantys mūsų stebėjimo palydovai neužfiksavo jokio aktyvumo.

Planetos paviršių pasieksite desantine išsilaipinimo kapsule, išlaipinti būsite dykumoje, per 120 km nuo planetos sostinės - ten niekas neturėtų pastebėti jūsų nusileidimo. Pasieksite planetos sostinę Migają - 40 000 gyventojų turintį miestą. Šiauriniame miesto pakraštyje yra pusiau sugriautas pastatų kompleksas - buvusi mūsų karinė bazė. Prieš metus, vos prasidėjus kariniams veiksmams, į Grifo Deltą 2 buvo atgabenta AXT-62 „Odin" klasės autonominė savaeigė kovos platforma. Tačiau dėl tam tikrų logistikos problemų jai skirtos kuro kasetės taip niekada ir nebuvo pristatytos. Mūsų duomenimis ši mašina iki šiol turėtų stovėti požeminiame sandėlyje minėtame komplekse. Jūs turėsite rasti ją, įstatyti kuro kasetę ir aktyvuoti mašiną. Tikimybė, kad planetoje esančios priešo pajėgos turi ginkluotę, galinčią sustabdyti AXT-62, yra nykstamai maža. Taigi, jums tereikės palaukti, kol pasipriešinimas bus nuslopintas, perduoti pranešimą kosminiam laivui, iš ten bus atsiųstas nusileidimo modulis, kuris pristatys minimalistišką urano rūdos valymo įrangą bei technikus, galinčius ja naudotis. Ten pat, vietoje, išgausite pakankama kieki branduolinio kuro, kuriuo pakrausite „Minesotos" triumus bei kuris bus panaudotas skrydžiui atgal. Atgabento kuro užteks tam, kad būtų galima į Grifo Deltos sistemą nusiųsti kelis kreiserius ir visiškai užtikrinti sistemos saugumą.

Pati planeta, vietinių vadinama Migaja, yra dykumų pasaulis. Joje neauga beveik niekas, išskyrus vietines kerpes bei iš Žemės įvežtus dumblius, auginamus vandens rezervuaruose maistui. Kolonistų planetoje nedaug, jie menkai ginkluoti ir yra neutralūs. Samyro pajėgos gerokai nukentėjo nuo „Gen. Aizenhauerio" orbitinio bombardavimo, tačiau ten turėtų būti maždaug 4 000 kareivių, ginkluotų lengvaisias ginklais, iki 50 įvairių kovos mašinų, gal būt - keli malūnsparniai. Tikimybės, kad priešas susilauks pastiprinimo, beveik nėra - mūsų duomenimis jie neturi pakankamai branduolinio kuro net ir nedideliam laivui atsiųsti.

Ar turite klausimų, ponai?"

Pulkininko kalboje yra šiek-tiek politinės agitacijos, tačiau jokiu būdų nereikėtu jo vaizduoti kaip fanatiško tarybinio zampolito parodijos. Tas žmogus yra aukščiausios klasės profesionalas. Jei veikėjai iškelia politiškai nepatogius klausimus (pvz., pasidomi, kam tęsti karą ir koks pavojus kyla Žemei, jei priešas nebeturi kuro ir negali išskristi už savo sistemos ribų) jis tiesiog pareiškia, kad tokių klausimų svarstymas neįeina nei į jo, nei į veikėjų kompetenciją. Įsakymas duotas ir jis turi būti įvykdytas.

Dykuma

Nusileidimas

Misija pradedama desantu. Norint galima išžaisti ir pasiruošimą bei kelionę, tačiau tai nėra itin svarbu scenarijui ir jokia informacija šiuo klausimu scenarijuje nepateikiama. GM‘as turės pats sukurti laivo ekipažą. Būtina pastebėti, kad veikėjų kontaktai su ekipažu minimalūs, kaip ir judėjimo laisvė laive (visų pirma - siekiant nuslėpti antrosios komandos buvimą).

Vienkartinė desanto kapsulė nusileidžia dykumoje. Išlindę lauk veikėjai visur aplink mato tik bekraščius uolėtus smėlynus su retais kerpių kuokštais užuovėją sukuriančiuose tarpuose tarp akmenų.

Orientuotis dykumoje nesunku - veikėjai turi pakankamai daug elektroninių navigacijos prietaisų. Kelionė yra mažai pavojinga, bet idealiu atveju žaidėjai turi susidaryti priešingą įspūdį. Visos Samyro karinės pajėgos yra sukauptos ties sostine ir greta esančiomis kasyklomis, o į dykumą net nebesiunčiami patruliai.

Pirmasis kelionės pusdienis (nusileidimas įvykstą anksti ryte vietos laiku) praeina ramiai. Aplink - tik

monotoniški dykumos peizažai.

Staiga pakilę ant kopos viršūnės veikėjai jos papėdėje pamato pajuodusį ir perkreiptą metalinį korpusą. Iš pirmo žvilgsnio aišku, kad tai - kažkoks skraidantis įrenginys (Lemua turėtų nesunkiai atpažinti žvalgybinį malūnsparnį). Panašu, kad jis čia guli jau seniai. Piloto kūnas seniai pavirto į mumiją, vis dar susirangiusią kabinoje. Kelios sviedinių paliktos skylės malūnsparnio korpuse neleidžia abejoti avarijos priežastimis.

Malūnsparnio ginklai per sunkūs ir nepritaikyti rankiniam naudojimui, jų amunicija taip pat netinka veikėjų

ginklams. Tačiau pilotas ginkluotas TP-14 bei 200 šovinių. Taip pat sėkmingas Vision metimas leis rasti 6 dienų konservų atsargas.

Smėlio audra

Veikėjams nutolus nuo malūnsparnio vėjas ima stiprėti. Jei kuris nors buvo pakėlęs šalmo antveidį ar apskritai nusiėmęs šalmą - dabar yra priverstas vėl hermetizuoti kostiumą, nes priešingu atveju burna, akys ir nosis prisipildo smėlio. Vėjas vis stiprėja ir pereina į smėlio audrą. Sėkmingas Desert Survival metimas nurodys veikėjams, kad sustoti jokiu būdu negalima - smėlis palaidos juos gyvus. Nors kostiumų kvėpavimo sistemos pakankamai efektyviai filtruoja smėlį, uždaros oro cirkuliavimo sistemos nėra, ir palaidoti veikėjai rizikuoja uždusti.

Matomumas minimalus - visiems su regėjimu susijusiems metimams galioja -6 bauda. Jei veikėjai juda neįsikabinę vienas į kitą (ar nesugalvoja pasinaudoti virve), kas 0.5 h reikalingi Orienteering metimai norint neatsiskirti nuo grupės.

Audra trunka iki paryčių.

Vietiniai

Didžioji antrosios kelionės dienos dalis praeina be nuotykių. Iki saulėlydžio likus 3-4 h veikėjai tolumoje pastebi nedidelį pastatų kompleksą. Priartinus vaizdą vizoriuose aiškiai matomi ten judantys žmonės.

Miestelis - viena iš kelių dešimčių nedidelių kolonijų, išsimėčiusių aplink Migajos miestą. Gyventojus maitina dideliuose rezervuaruose (jų šiame miestelyje yra trys) auginami dumbliai bei vietinės kerpės. Sudėtingos drenažo sistemos pumpuoja vandenį iš žemės. Gyvenimas kolonijoje vangus, be jokių įvykių, pramogų ar net darbo. Keliolikoje betoninių pastatų įsikūrę apie 40 kolonistų. Su miestu jie kontaktuoja nedaug - kartais mainais už įvairius atliktus darbus kolonistai mieste įsigyja konservų ar įrankių.

Vietiniai veikėjų atžvilgiu nusiteikę atsargiai. Išsigandę žvilgsniai ir slegianti tyla pasitinka desantininkus. Kolonijoje nėra nė vieno ginklo, todėl negali būti nė kalbos apie pasipriešinimą atėjūnams, be to, kolonistai kare nepalaiko nė vienos pusės ir tenori būti palikti ramybėje. Bet viso šito veikėjai nežino. Atmosfera miestelyje slegianti ir nedraugiška. Vietinių žvilgsniuose galima įžvelgti baimę? priešiškumą? klastą? GM turėtų sukurti kuo stipresnę grėsmės nuojautą.

Įtarumas nėra visiškai nepagrįstas. Vienas iš kolonistų, pagyvenęs vyriškis Elmas Grifetas, yra Andrėjaus Teiloro informatorius ir vos veikėjams palikus miestelį nusiųs pranešimą savo bosui. Jei veikėjai imtųsi pastatų apieškojimo, Elmo name rastų prastai paslėptą modernią ryšio įrangą, aiškiai iškrentančią iš bendro konteksto. Apklausiamas Elmas nurodys, kad raciją rado dykumoje, pašautame šarvuotame transporteryje. Jo Acting įgūdis yra 12. Elmas gyvena kartu su žmona bei 15 metų sūnumi. Taip pat miestelyje gyvena ištekėjusi jo dukra, 23 metų amžiaus. Vaikai nieko nežino apie Elmo ryšius su Andrėjumi, tačiau žmona įtaria, kad jos vyras palaiko glaudžius ryšius su kažkuo mieste (žinoma, ji savo noru tokios informacijos veikėjams neatskleis).

Kad ir kaip elgtųsi veikėjai, kolonistų palankumo jie nepelnys. Tačiau atvirai priešiška reakcija irgi mažai tikėtina. Vietiniai supranta, kad tiesiog tyliai iškęsdami bet kokias nuoskaudas jie turi daugiau šansų išgyventi. Intensyvaus pasipriešinimo nekiltų net ir tuo atveju, jei veikėjai viešai nušautų Elmą ar kitą kolonistą. Tačiau jei jie pradėtų masines žudynes ar pademonstruotų ypatingą žiaurumą (pvz., demonstratyviai nušautų vaiką), kolonistai gali neišlaikyti. Kovoje jie bandytų mase partrenkti veikėjus ant žemės, juos nuginkluoti ir suimti bei perduoti Mikajoje esančiai Samyro armijai (iš tiesų pirmas prisistatytų Andrėjus su savo žmonėmis) arba, jei veikėjai priešinsis - juos nušauti.

Pamišėlis

Jei veikėjai miestelyje nėra suimami ar nužudomi, trečiosios dienos ryte jie pastebi lūšnelę, suręstą iš nuolaužų bei skudurų, besiglaudžiančią prie smėlio nugludintų uolų. Prisiartinus atsiveria vaizdas, kurio nė vienas desantininkas šioje vietoje tikrai nesitikėjo. Akmenimis ir nuolaužomis nuo vėjo atitvertame plotelyje dviem tvarkingomis eilėmis viršun stiebiasi šeši žali ūgliai. Tik atplėšę akis nuo tokios netikėtos šioje vietoje augmenijos veikėjai pastebi žmogystą, palinkusią priešais augalus. Ant nuskurusių jos drabužių aiškiai matosi skiriamieji Samyro karinio kosminio laivyno ženklai.

Žmogysta prišoka prie veikėjų ir puola su jais sveikintis. „Sveiki, vaikinai. Tai vis kariaujate, ar ne? Chi-chi-chi-chi-chi. Aš irgi kariavau, chi-chi-chi. Kapitonas, šturmo korvetė „Mantikora". Ai, Ezekielis aš, Ezekielis Rybergas mano vardas. Chi-chi-chi, juokinga, ar ne? Vieni sėdi ten, Žemėje, kiti sėdi ten, Samyre. Ir niekas neturi kuro, kad vieni kitus pasiektų. O čia krūva kuro šitoje planetoje. Ir nė vieno laivos, kuris galėtų jį paimti ir nuvežti į Žemę arba Samyra. Chi-chi-chi-chi. O jūs čia vis kariaujate. Taip taip, nė vieno laivo. Jie atskrido, dideliu kreiseriu atskrido. Mūsų laivus sudegino. O aš jų kreiserį sudeginau. Tik jis mane irgi dar spėjo numušti. Ir dabar nė vieno laivo sistemoje. Tik kuras. O ten visur kitus - daug laivų. Ir kuro nėra. Ir pasiekti vieni kitų negali. O jūs čia vis kariaujate. Chi-chi-chi-chi-chi. Ot kur kvailiai, nė vieno laivo sistemoje, o jūs vis kariaujate ir kariaujate ir kariaujate, kvailiai - kariaujate, kariaujate... Aš? Ne, aš ne kvailys. Aš ne kariauju. Matote? AUGALAI! Tikri, žali augalai. Ne tos šlykščios bespalvės kerpės. Taip taip, čia Ezekielis juos užaugino, viską viską pats užauginau."

Ezekielis, naudojant mėgstamą S. Kingo išsireiškimą, yra pamišęs kaip kanalizacijos žiurkė. Jis buvo paskutiniojo Samyro laivo, besisukusio Migajos orbitoje, kapitonas. Kai „Gen. Aizenhaueris" atakavo sistemą, jo laivas buvo numuštas, bet Ezekielis spėjo paleisti torpedas ir sunaikinti Žemės kreiserį, o po to pasinaudoti avarine evakuacijos sistema. Jis labai aiškiai suvokė susiklosčiusią situaciją - formaliai karas tesėsi ir žemiečiai bei samyriečiai kabinosi vieni kitiems į gerkles visur, kur tik galėjo vieni kitus pasiekti. Bet realiai karas baigėsi. Jis ir nebegalėjo vykti - susisiekimas tarp sistemų buvo neįmanomas. Kuro buvo vienintelėje planetoje, tačiau čia nebebuvo laivų, galinčių naudoti ar gabenti tą kurą. Neaišku, ar šis suvokimas, ar du mėnesiai absoliučios vienatvės galutinai suardė Ezekielio psichiką. Šiuo metu jis nelabai suvokia, kuriai pusei tarnauja veikėjai ir jam tai nelabai rūpi. Dabar tai nebe jo karas. Su savimi Ezekielis turėjo saujelę saulėgrąžų ir pasėjo jas. Iškasęs eilę gilių duobių vandens kaupimui jis kentė troškulį, bet laistė sėklas, pasėtas į smėlio ir susmulkintų kerpių mišinį. Ir štai pasirodė rezultatai. Ezekieliui žiūrint į augalus jo akys švyti beveik religinėje ekstazėje. Jis atrodo lyg beprotiškai įsimylėjęs.

Naudingos informacijos iš buvusio kapitono išpešti neįmanoma. Jis pastoviai kikena, kartoja savo „tai vis kariaujate?" ir su tėviška meile kalba apie savo augalus. Jokių kontaktų su kitais planetoje esančiais žmonėmis Ezekielis nepalaiko. Jo lūšnoje, pastatytoje iš gelbėjimosi kapsulės nuolaužų, aptrauktų brezentu, guli didžiulės konservų atsargos bei kelios skardinės su vandeniu, kurių vienam žmogui užtektų trims dienoms. Netoli lūšnos smėlyje voliojasi užpustytas Ezekielio ginklas. Tai trumpavamzdis gausinis karabinas su Gyroc raketų paleidimo įrenginiu, tačiau smėlis pakenkė jam tiek, kad naudojimui ginklas visiškai nebetinkamas. Jame esanti amunicija taip pat sugadinta, o be to - ir kalibras netinka jokiems veikėjų turimiems ginklams.

Ezekielis visiškai nepavojingas ir tai turėtų būti akivaizdu. Tačiau GM neturėtų vaizduoti jo kaip komiško personažo. Priešingai - Ezekielis personifikuoja visą karo beprasmybę, o jo beprotybė turėtų kelti ne juoką, o gailestį. Taip pat būtina pabrėžti poveikį, kurį veikėjams daro gyvi žali augalai tarp bekraščių smėlynų. Stivenson šis reginys vargu ar sukels kokių nors emocijų, tačiau likusieji veikėjai tikrai neturėtų likti abejingi. Ezekielis kategoriškai atsisakys keliauti į miestą ar bet kur kitur ir palikti savo augalus, jei veikėjai pasiūlys tokį variantą. Jis patenkintas galimybe pabendrauti, tačiau apskritai yra visiškai laimingas atsiskyrėliškai gyvendamas dykumoje. Jei veikėjai paims dalį jo maisto atsargų, Ezekielis neprieštaraus, tačiau iš paskutiniųjų gins vandens atsargas - jos reikalingos augalams laistyti. Jei veikėjai sunaikins augalus, Ezekielis įeis į katatonišką būklę - jis puls ant kelių priešais savo „daržą" ir klūpos ten, linguodamas pirmyn-atgal ir kažką monotoniškai mykdamas. Niekas neištrauks jos iš tokios būklės - buvęs kapitonas praleis šitaip kelias dienas, kol galų gale nualps ir mirs nuo troškulio.

Miestas

Migajos miestas - tai vienodų pilkų betoninių dėžučių sankaupa. Mieste gyvena apie 40 000 žmonių, keli branduoliniai reaktoriai aprūpina jį energija, į šiaurės vakarus nuo miesto esančiuose neaukštuose kalnuose vangiai kasama ir valoma urano rūda. Rezervuarai su dumbliais tiekia gyventojams maistą, nedidelė gamykla konstruoja nesudėtingus mechanizmus. Didžioji dalis miesto gyventojų tiesiog nieko neveikia.

Šiauriniame miesto pakraštyje yra sugriauta žemiečių karinė bazė, taip pat smarkiai apgriauta rytinė

miesto dalis, kurioje dabar įsitvirtinęs Samyro garnizonas.

Artėdami prie miesto veikėjai randa du šviežius lavonus, nušautus moderniais ginklais. Tai Vilkų bataliono patrulis, pasitaikęs antrosios komandos kelyje. Po poros valandų Andrėjus išsiųs keturių žmonių komandą patikrinti, kodėl patrulis neatsiliepia į radijo šaukinius, todėl jei veikėjai ilgai užtruks - gali susidurti su paieškos komanda.

Samyro garnizonas

Migajoje dislokuotą Samyro garnizoną sudaro maždaug 2 000 kareivių. Tik nedidelė jų dalis turi lauko kostiumus, daugelis aprūpinti tik lengvais šarvais (PD 3 DR 20-40). Be pėstininkų ginklų jie turi apie 20 lengvai šarvuotų (DR įvairiose vietose 500-1 250) kovos mašinų (ginkluotos gausiniais kulkosvaidžiais: Dmg 8d(5), Acc 12, ½D 3 000, Max 6 000, RoF 25, Shots 5 000 ir Gyroc raketu paleidimo įrenginiais: Dmg 12d(2), Acc 15, ½D 2 100, Max 2 900, RoF 3, Shots 400) bei 6 tankus (šarvai DR 2 200-5 800, ginkluoti pabūklais: Dmg 6dx15[4dx5], Acc 13, ½D 2 400, Max 10 000, RoF 1/3, Shots 85; raketomis žemė-žemė: Dmg 8dx10(10), Min 90, Max 7 500, RoF 1/10, Shots 12; gausiniais kulkosvaidžiais: Dmg 8d(5), Acc 12, ½D 3 000, Max 6 000, RoF 25, Shots 12 000). Taip pat yra du žvalgybiniai malūnsparniai (DR 340-420, ginkluoti gausiniais kulkosvaidžiais: Dmg 8d(5), Acc 12, ½D 3 000, Max 6 000, RoF 25, Shots 12 000).

Daugelio kareivių parengimas yra ganėtinai prastas (šaudymo įgūdžiai 12-14), tačiau yra ir saujelė geriau parengtų karių (šaudymo įgūdžiai 15-16).

Neoficialiai garnizonas yra išformuotas. Nors dalis kareivių dar trinasi kareivinių teritorijoje, daugelis persikėlė į miestą ir gyvena tarp civilių. Jie irgi ėmė suvokti, kad nuolatinės parengties būsena beprasmė - vis vien jau niekas niekada nebeatskris.

Sutikę veikėjus Samyro kariškiai neskubės griebtis ginklų. Jei jie nežinos apie orbitoje laukiantį laivą, veikėjams greičiausiai bus pasiūlyta taip pat integruotis į Migajos bendruomenę, laikant juos pasiklydusiais seniai vykusių Žemės operacijų dalyviais. Jei kuris nors iš veikėjų užsimins apie esamą kosminį transportą, situacija pasikeis. Veikėjai bus suimti, o samyriečiai pasistengs įvilioti laivą į spastus ir jį užgrobti.

Vilkų bataljonas

Ne visas Samyro garnizonas priėmė karo pabaigą kaip įvykusį faktą. Grupelė žmonių liko iki galo ištikima įsakymams. Specialios paskirties žvalgybos būrio vadas Andrėjus Teiloras pasiryžęs vykdyti paskutinius gautus įsakymus tol, kol jie bus atšaukti arba iki mirties. Aplink save jis subūrė apie keturias dešimtis karių, kurie laikosi tokių pat pažiūrų.

Daugelis jų - iš specialiųjų pajėgų. Andrėjus turi informatorių miestą supančiose kolonijose, jo vyrai nuolatos patruliuoja miesto perimetru. Tačiau jam katastrofiškai trūksta resursų. Ta saujelė žmonių, kuriai jis vadovauja, nepajėgi stebėti ir saugoti ištisą planetą ar net ir vien tik jos sostinę. Patys save jie vadina Vilkų bataljonu.

Tikimybė sutikti Andrėjaus patrulį labai maža - vienu metu miesto apylinkes stebi ne daugiau kaip keturi patruliai, kiekviename kurių yra du žmonės. Tačiau jei Andrėjus ar jo vyrai sužinos apie veikėjų egzistavimą, jie, priešingai nei didžioji garnizono dalis, nenumos į tai ranka. Andrėjus pasistengs kaip galima greičiau suimti veikėjus ir juos ištardyti, arba, nepavykus jų paimti gyvų - sunaikinti.

Visi Andrėjaus vyrai turi lauko kostiumus, tačiau ginkluoti jie vien pėstininkų ginklais. Jie gerai apmokyti (šaudymo įgūdžiai 16-17, Stealth-14, Vision-13.

Pats Andrėjus yra 36 metų amžiaus, neaukštas, labai plačių pečių, tamsiais tiesiais plaukais, rudomis akimis, žvelgiančiomis iš po tankių antakių. Jei veikėjai bus suimti, jis pats vadovaus tardymui (Interrogation-14, Detect Lies-13, Diplomacy-13).

Miegančios mirties celė

Šiaurinė miesto dalis smarkiai sugriauta. Nesunkiai galima suprasti, kad ten stovėjo karinė bazė. Storomis gelžbetonio sienomis apjuostose duobėse vis dar likę pajuodę metaliniai karkasai, kažkada buvę grėsmingais priešorbitinės gynybos pabūklais, o buvusios vadavietės stogą vis dar puošia persikreipusi satelitinio ryšio antena.

Bazės pakraštyje yra didžiulis, vos pakilęs virš žemės paviršiaus sandėlys. Įėjimas į jį užgriuvęs, bet kelių nedidelių sprogstamųjų užtaisų užteks laiptams nuvalyti. Apačioje praėjimą pertveria masyvios metalinės durys su kodiniu užraktu bei autonomine maitinimo sistema. Įvedus teisingą kodą (kurį žino visi veikėjai) jos lėtai prasiveria, atverdamos kelią prie AXT-62. Kovos platforma stovi požeminio sandėlio viduryje. Jos aktyvavimui reikia kuro kasetės, 10 minučių laiko bei sėkmingo metimo prieš Mechanic (Nuclear surface vehicles) su +4. Tuomet įsijungia AXT-62 saugantis jegos laukas ir kovos mašina, išsprogdinusi sandėlio sieną, lėtai iššliaužia į paviršių.

Antrasis būrys

Veikėjai ne vieninteliai, nuo kurių priklauso misijos sėkmė. Prie tikslo artėja ir dar viena lygiai tokios pat sudėties komanda, kuri lygiai taip pat mano, kad jie - vieninteliai. Apie komandų dubliavimą informuoti tik abiejose grupėse esantys saugumo agentai.

Anksčiau ar vėliau veikėjai turi priimti sprendimą - ar pabaigti misiją, ar nutraukti jos vykdymą (gal būt net sabotuoti ją) ir šitaip kartą ir visiems laikams pabaigti karą. Kokį sprendimą veikėjai bepriimtų - antrasis būrys elgsis priešingai. Jei veikėjai tęs misiją, antroji komanda pasistengs sunaikinti AXT-62. Jei veikėjai patys pabandys sabotuoti visą operaciją, antroji komanda bet kokia kaina sieks sėkmingo užduoties įvykdymo. GM turi įdėmiai klausytis veikėjų pokalbių ir kuo anksčiau nuspėti, kokį kelią jie pasirinks.

Pirmas kontaktas su antruoju būriu bus netiesioginis. Vos pastebimas skauto kostiumo mirgesys, aukštai danguje skriejantis ARAFCS - tačiau kad ir ką veikėjai darytų, pasiekti antrosios komandos jiems nepavyks. GM turėtų nepamiršti, kad žinojimas apie antrąją komandą gali įtakoti veikėjų sprendimą dėl misijos vykdymo/nevykdymo/sabotavimo ir pirmąsias užuominas pateikti veikėjams dar nepasiekus miesto.

Jei veikėjai nusprendžia vykdyti misiją iki galo, vakare, prieš pat įeinant į miestą, iš už kopų išnyra kareivis maskuojančiu skauto kostiumu. Jis vos spėja kažką pasakyti apie išdavystę, kai kraujo fontanas pliūpteli iš jo krūtinės, o po akimirkos veikėjus pasiekia ir tolimas snaiperinio šautuvo šūvio garsas. Antroji komanda nusprendė sunaikinti kovos platformą ir nutraukti karą. Jie žino, kad veikėjai įspėti apie jų kėslus (žmogus maskuojančiu kostiumu buvo antrosios komandos skautas, pasisakęs už misijos vykdymą ir skubėjęs perspėti veikėjų), todėl laiko juos priešais ir pirma šaudys, o jau po to klausinės.

Priešingas atvejis, jei veikėjai nusprendžia nevykdyti misijos arba ją sabotuoti, kiek sudėtingesnis. Visų pirma jei veikėjai nusprendžia tiesiog nieko nedaryti - jie turi būti aiškiai informuoti apie antrosios komandos egzistavimą bei suvokti, kad jei jie ir nevykdys misijos, antroji komanda paleis kovinę platformą, aprūpins „Minesotą" kuru ir karas tęsis. Jei, nepaisant to, veikėjai vis vien nieko nesiima - patys kalti. „Odinas" pakyla į kovą ir sunaikina Samyro garnizoną.

Jei veikėjai nusprendžia imtis sabotažo, tam visų pirma neturėtų pritarti Rivera. Jo instrukcijos išdavystės atveju ganėtinai aiškios - likviduoti išdavikus ir perimti vadovavimą būriui. Jei visa komanda palaiko išdaviką - susisiekti su antrąja komanda ir panaudoti ją išdavikų likvidavimui. Riverai (ir jį palaikantiems komandos nariams, jei tokių yra) turėtų būti leista susisiekti su antrąja komanda, o tuomet galima arba žaisti atskirai su dviem žaidėjų grupėmis - lojalistais bei maištininkais, arba leisti maištininkams nužudyti Riverą bei jo šalininkus ir palikti konfrontaciją tarp vis dar gyvų veikėjų bei antrosios komandos.

Jei kilus konfliktams dėl tolesnės veiksmų eigos veikėjų nuomonės išsiskyrė ir šis konfliktas pareikalavo aukų, antrąją komandą irgi galima modifikuoti, balansuojant jos pajėgumą. Tokiu atveju galima laikyti, jog tos komandos viduje kilo analogiški nesutarimai, kurie baigėsi vieno ar daugiau kareivių mirtimi.

Pabaigos

Galimi du finalai:
a) veikėjai sėkmingai įvykdo misiją, kovinė platforma nušluoja priešo karius, nusileidę technikai pasirūpina urano atsargomis ir karas tęsiamas, dabar jau vienpusiškomis atakomis prieš Samyrą. Orbitiniai bombardavimai greitai palaužia priešą ir planeta okupuojama viena ryžtinga desanto operacija. Likę gyvi veikėjai taip pat dalyvauja šioje
operacijoje ir herojiškai joje žūva.
b) kovinė platforma sunaikinama, karas baigiasi, veikėjai ilgai ir laimingai gyvena Migajoje. O kosminės kelionės atnaujinamos po kelių šimtmečių, žmonijai atradus alternatyvius energijos šaltinius. Belieka tikėtis, kad per tą laiką žmonija ne tik patobulino savo technologijas, bet ir subrendo tiek, kad sugebėtų apsieiti be karų.

Priedas A - veikėjai:

Leitenantas Džonas Sakumba - būrio vadas-sprogdintojas

32 metų amžiaus, 1.84m ūgio, 91 kg svorio atletiško sudėjimo juodaodis plikai skusta galva, švelnių bruožų, beveik moterišku veidu, ilgomis blakstienomis, svajingai primerktomis akimis.

ATTRIBUTES:
ST 12 [20] - thrust 1d-1, swing 1d+2
DX 12 [20]- basic speed 5.75, move 7, dodge 5
IQ 13 [30]
HT 11 [10]
Will 14

ADVANTAGES:
Charisma (+2) [10], Strong Will (+1) [8], Very Fit [15]

DISADVANTAGES:
Extremely Hazardous Duty [-15], Overconfidence [-10], Stubbornness [-5]

QUIRKS:
Lakoniškas ir nekalbus, Nervindamasis švilpauja, Pedantas [-3]

SKILLS:
Armoury (Guns)-12 [1], Brawling-14 [4], Camouflage-13 [1], Chemistry-12 [2], Climbing-11 [1], Demolition-16 [8], Diplomacy-10 [0.5], Driving (Car)-10 [0.5], Driving (Tracked Vehicles)-10 [0.5], Electronics Operation (Communication)-12 [1], Electronics Operation (Computers)-11 [0.5], Engineer (Combat)-10 [0.5], Explosive Ordinance Disposal (TL)-14 [5], First Aid-12 [0.5], Gunner (MortarTL)-12 [0.5], Gunner (Rocket Launcher)-12 [0.5], Guns (Assault Rifle)-16 [4], Guns (Grenade Launcher)-15 [2], Guns (Machine Gun)-13 [0.5], Guns (Pistol)-13 [0.5], Guns (SMG)-15 [2], Intimidation-12 [1], Knife-11 [0.5], Language (Native)-13 [0], Law-10 [0.5], Leadership-14 [4], Orienteering-12 [1], Parachuting-11 [0.5], Running-13 [16], Savoir Faire (Military)-12 [0.5], Scrounging-12 [0.5], Scuba-11 [0.5], Stealth-14 [8], Survival (Desert)-12 [1], Survival (Jungle)-12 [1], Survival (Urban)-11 [0.5], Swimming-11 [0.5], Tactics-13 [4], Thrown Weapon (Hand Grenade)-14 [4], Underwater Demolition-14 [0]

Įranga:
Standartinis lauko kostiumas
TC-9 + 650 šovinių + 48 Gyroc
Kryptinio ryšio racija susisiekimui su orbitoje esančiu laivu
Maisto atsargos 5 dienoms
Vandens atsargos 5 dienoms
Peilis
2 didelio galingumo sprogstamieji užtaisai (Dmg: 6dx15)
6 vidutinio galingumo sprogstamieji užtaisai (Dmg: 4dx5)
6 mažo galingumo kryptiniai sprogstamieji užtaisai (Dmg: 4d)
(visi sprogstamieji užtaisai yra su distanciniais detonatoriais)
2 granatos (Dmg: 12d [8d])

Charakteris:
Kai prasidėjo karas, manei, kad tai bus paprasčiausia policinė operacija - truputėlis pašaudymo, maištininkų suėmimas ir viskas. Berods, suklydai. Šitas karas tesiasi velniškai ilgai, ir tu jau net nelabai prisimeni, kaip atrodė taikus gyvenimas. Armija tau patiko. Tave žavėjo tas vientisas, puikiai suderintas naikinimo mechanizmas, kuriuo virsta tūkstančiai žmonių ir mašinų. Bet dabar tu jauti, kad sensti, ir buvimas sistemos sraigteliu ima varginti. Pasiilgai ramaus gyvenimo, tačiau nesiruoši trauktis iš armijos, kol karas nesibaigs. Daugybe kartų girdėjai, kad beliko tik viena lemtinga operacija, kuri parklupdys priešą ant kelių. Tačiau kas kartą karas tęsdavosi toliau. Nors tave ir toliau žavi nenuilstantis, beasmenis armijos mechanizmo veikimas, kartais ima atrodyti, jog visa šito mechanizmo veikla, įskaitant ir tai, ką darai tu, beprasmė. Bet pasitraukti tu negali. Tu ne toks - niekada nemesi darbo, kol jis nepabaigtas. Tiesiog privalai kovoti iki pat karo pabaigos. Bet vis tik labai norėtum, kad ta pabaiga ateitų greičiau. O iki tol tu darysi savo darbą, ir atliksi jį taip gerai, kaip tik sugebėsi.

Požiūris į kitus:
Ivanas - puikus specialistas, bet kartais jis tau atrodo per daug nervingas. Kelis kartus naktimis tave pažadindavo jo klyksmas. Nenuostabu - tu ir pats kartais sapnuoji košmarus. Tau nepatinka Ivano elgesys su robotais. Atrodo, kad jie jam svarbesni už būrio draugus.
Elijotas - kažkada tu pats buvai toks pat, kaip šitas karštakošis jaunuolis, stengeisi gauti pačias pavojingiausias užduotis, kuo geriau pasirodyti ir plačiai šypsodamasis bėgdavai į ataką. Bet dabar tu jautiesi senas, labai senas, ir entuziazmas, su kuriuo Elijotas puola žudyti, tave gąsdina.
Vincentas - tave erzina amžinos techniko dejonės, kuriomis jis atsiliepia į kiekvieną nurodymą. Po velnių, negi taip sunku išmokti subordinacijos - čia karas, o ne piknikas. Bet negali nejausti pagarbos žmogui, kuris, berods, nebijo nė paties velnio. Kažkada matei, kaip Vincentas mūšio metu, aplinkui sproginėjant sviediniams, remontavo savaeigį artilerijos pabūkla, nors net to pabūklo įgula apleido mašiną ir šoko į priedangą.
Robertas - puikus karys, entuziastingai vykdantis įsakymus bet tuo pat metu neprarandantis šaltos nuovokos. Būtent tas žmogus, kuriuo gali besąlygiškai pasitikėti mūšio lauke. Tačiau tamsių jo akių žvilgsnyje yra kažkas, kas tave gąsdina.
Džudita - bijai šitos moters. Ivano robotuose turbūt galima įžiūrėti daugiau moteriškumo, nei joje. Apskritai, ji nepanaši į žmogų. Ne, ji - šaltas, bejausmis ginklas. Velnią suprasi, kas dedasi jos galvoje. Žinai, kad už drąsą mūšyje ji buvo apdovanota medaliu, bet vis tiek nepasitiki ja.
Samyriečiai - jie priešai ir tavo pareiga kariauti su jais. Tačiau jokios asmeninės neapykantos nejauti. Juk ten turbūt tokie patys kareiviai, kaip ir tu - išvarginti karo, drebantys ir bandantys dar giliau įsirausti į žemę artilerijos apšaudymo metu ir tik trokštantys išgyventi bei grįžti namo.
Vietiniai gyventojai - jie tau nerūpi. Jei jie nestos priešo pusėn, tu mielai leisi jiems ir toliau auginti smėlio blusas šitoje nykioje planetoje.

Ivanas Mechelkovskis - robožvalgų operatorius

31 metų amžiaus, ūgis - 1.72 m, svoris 74 kg, trumpais rusvais plaukais, blyškiai žydromis akimis Aplink akis ir burną įsirėžusios gilios raukšlės.

ATTRIBUTES:
ST 11 [10] - thrust 1d-1, swinig 1d+2
DX 12 [20] - basic speed 6, move 6, dodge 6
IQ 14 [45]
HT 12 [20]
Will 14

ADVANTAGES:
Absolute Direction [5], Alertness (+1) [5], Fit [10], High Pain Threshold [10], Manual Dexterity (+3) [9]

DISADVANTAGES:
Curious [-5], Extremely Hazardous Duty [-20], Nightmares [-5]

QUIRKS:
Svajotojas, Elgiasi su savo robotais kaip su gyvais padarais, Mėgsta kalbėti apie tai, kaip „po karo griš namo" [-3]

SKILLS:
Acting-13 [1], Armoury (Guns)-13 [1], Brawling-13 [2], Camouflage-15 [2], Climbing-11 [1], Detect Lies-12 [1], Driving (Car)-10 [0,5], Driving (Tracked Vehicles)-10 [0,5], Electronics (Roboscouts)-13 [2], Electronics Operation (Communication)-12 [0,5], Electronics Operation (Computers)-12 [0,5], Electronics Operation (Roboscouts)-16 [6], Electronics Operation (Sensors)-12 [0,5], First Aid-13 [0,5], Guns (Assault Rifle)-15 [2], Guns (Grenade Launcher)-13 [0,5], Guns (Machine Gun)-13 [0,5], Guns (Pistol)-13 [0,5], Guns (Roboscout)-16 [4], Guns (SMG)-15 [2], Knife-11 [0,5], Language (Native)-14 [0], Orienteering-12 [0,5], Parachuting-11 [0,5], Savoir-Faire (Military)-13 [0,5], Scuba-12 [0,5], Stealth-14 [8], Survival (Desert)-13 [1], Survival (Urban)-13 [1], Swimming-11 [0,5], Tactics-12 [1], Thrown Weapon (Hand Grenade)-13 [2]

Įranga:
Standartinis lauko kostiumas
TC-9 + 500 šovinių + 36 Gyroc
Maisto atsargos 5 dienoms
Vandens atsargos 5 dienoms
Robožvalgai SRSM ir ARAFCS
Įrankių komplektas elektronikos remontui
2 granatos (Dmg: 12d [8d])
Peilis

Charakteris:
Karui prasidėjus tu buvai ką tik pabaigęs mokslus ir pradėjęs dirbti sensorių operatoriumi erdvėlaivyje. Buvai jaunas, idealistiškas, kupinas energijos bei patriotizmo. Todėl ilgai nedelsdamas stojai į armiją. Tau ten patiko. Pati tobuliausia technika, svaiginantis valdžios ir visagalybės pojūtis, kai per atstumą tavo valdomi kosminiai naikintuvai idealiomis trajektorijomis nuskriedavo link taikinio. Paskui tu užsinorėjai pamatyti karą iš arčiau. Robožvalgai atrodė kur kas individualesni ir artimesni, nei kosminiai naikintuvai, kuriuos matydavai tik iš tolo, nebyliai stovinčius angare. O metaliniai paukščiai, žiurkės ar liūtai, paklūstantys tavo komandoms, atrodė daug gyvesni ir artimesni, nei kai kurie kareiviai.

O paskui buvo operacija „Saulėtekis". Didžiausioji desanto operacija visoje karybos istorijoje - beveik 150 000 kareivių ir tūkstančiai kovos mašinų nusileido Samyre. Planas atrodė paprastas ir garantuotai sėkmingas - ką tik užgimusios Samyro sausumos pajėgas turėjo akimirksniu nušluoti šarvuotas Žemės kumštis, o tada teliktų pasiekti kosminių laivų statyklas bei vadavietes, jas užimti, ir karas būtų baigtas. Bet operacija žlugo. Samyro laivyno vadai pergudravo puolančiuosius ir sutriuškino kreiserių flotilę, turėjusią paremti operaciją orbitiniu bombardavimu. O po to patys atidengė ugnį į planetos paviršių, plazmos išlydžiais nušluodami desantininkus kartu su miestais, kuriuose jie buvo išsilaipinę. Tik keli jūsų laivai sugebėjo nusileisti į tą jonizuotą pragarą ir išgabenti saujelę desantininkų. Žuvusiųjų skaičius niekada nebuvo paskelbtas oficialiai, bet sklandė gandai, kad žuvo ar dingo be žinios virš 140 000 kareivių. Tie patys neoficialūs šaltiniai minėjo, kad kartu sudegė ir kelioliką milijonų samyriečių civilių.

Tu buvai vienas iš nedaugelio išsigelbėjusių, bet sapnuose vis dar regi liepsnojantį dangų ir ištisus miesto

kvartalus, šluojamus ugninio štormo. Dabar - pirmoji tavo operacija po desanto Samyre. Tu tvirtai sau pažadėjai, kad ji bus ir paskutinė - grįžęs prašysies į atsargą.

Tu nepasitiki žmonėmis. Taip, kartais jie nėra blogi. Bet tavo kolegos - kareiviai. Kareiviai buvo ir tie, kurie nusprendė išmesti jus į tą pragarą Samyre. Kareiviai buvo ir tie, kurie davė įsakymą sudeginti nuosavus miestus kartu su jų gyventojais tam, kad bet kokia kaina sustabdytų jūsų ataką. Kartais tu bijai kareivių. Ir niekada neužmiršti, kad esi vienas iš jų.

Robotai - visai kitas reikalas. Jie nėra blogi. Jie tik vykdo įsakymus, ir tas aklas paklusnumas be apsimestinės moralės tau atrodo kur kas doresnis, nei žmonių veidmainystė ir bandymas pateisinti savo veiksmus. Kartais net atrodo, kad robotai supranta kur kas daugiau nei parodo. Kartais, kai niekas nemato, tu kalbiesi su jais. Robotai neatsako, bet tamsiuose sensorių vyzdžiuose tu įžiūri artimas sielas.

Požiūris į kitus:
Džonas - kareivis. Tipiškas aklai įsakymus vykdantis kareivis. Ne, tame nėra nieko asmeniško, bet tavo nuomone būtent tokie žmonės, paklusniai darantys viską, ką jiems liepia kiti, yra pati didžiausia pasaulio nelaimė. Taikos metu toks žmogus kaip Džonas gal būt galėtų būti tavo draugu. Tačiau tavo gyvenime jau niekada nebus taikos.
Elijotas - jaunas kvailys. Atrodo, jam teikia malonumą kitų kančios. Jei Džonas - tiesiog eilinė šio karo auka, pasidavęs sistemai ir tapęs jos sraigteliu, tai Elijotas - natūralus niekšelis. Jei ne karas, jis šiuo metu turbūt būtu smulkiu banditėliu kokiame nors užkampyje.
Vincentas - negali nesižavėti jo ramybe ir šaltakraujiškumu. Neatrodo, kad Vincentui patiktų armija, tačiau su savo užduotimis jis susitvarko puikiai. Tokiam žmogui nebaisu patikėti robožvalgų remonta. Atrodo, jis tavęs nemėgsta. O gaila - mielai būtum jo draugu.
Robertas - turbūt protingiausias visoje jūsų kompanijoje. Nesistebi, kad vadas - ne jis, armijai reikia paklusnių, o ne protingų. Dažnai susidaro įspūdis, kad Robertas slepia kažką apie savo praeitį.
Džudita - mažai bendravai su ja, todėl neturi tvirtos nuomonės. Apskritai, neatrodo, kad ši moteris būtų linkusi su kuo nors bendrauti. Ką gi - tai jos pasirinkimas ir tu gerbi jį, todėl nelendi per daug artimai bičiuliautis. Samyriečiai - dažnai nebesupranti, kokio velnio skiri visą savo energiją, visus savo gabumus kitiems žmonėms, tokiems pat, kaip ir tu, naikinti. Nieko, ši misija jau paskutinė - po jos tau nebereikės nieko žudyti.
Vietiniai gyventojai - gaila žmonių, iš esmės atsitiktinai atsidūrusių fronto linijoje. Geriau būtų iš vis nesiartinti prie jų. Vietiniai - ne kareiviai, ir neturėtų atsidurti mūšio sūkūryje - tu jau prisižiūrėjai skerdžiamų civilių.

Tęsinys toliau...