Autorius: Nomad

NB: Skirta tik Žaidimo Meistrui (GM). Žaidėjams skaityti nerekomenduojama.

Pageidautina, kad visi žaidėjai būtų skaitę minėtą Tolkino knygą, tada jie galvos, kad supranta, apie ką eina kalba.

Visagalis Žiedas: disabled. Scenarijuje toks neegzistuoja.

Burtininkai: gali būti tik NPC. Gendalfas t.p. gali būti tik NPC arba adversorius. (GM pagalbininkas).

Veikėjai:
Hobitas Bilbo Beginsas, 1 vnt.
Nykštukai, 13 vnt. Pasirinktinai
Viso 14 vnt., iš kurių galima rinktis.

NPC veikėjai:
Sarumanas, (mažytis nukrypimas nuo knygos)
Golumas,
Elfų Karalius iš Gūdžiosios Girios,
Bardas, Ilgojo Ežero Miesto seniūnas.

Pagal skonį galima įvest ir kitus svarbesnius „Hobito" veikėjus.

Pradžia, v.1

Veikėjai prabunda Sarumano Baltosios Rankos kalėjime Izengarde1. Visi prisimena, kaip ėjo į Vienišąjį Kalną lobio, tačiau pakeliui juos užpuolė orkai ir atitempė čia. Akivaizdus questas - išsivaduoti iš kalėjimo ir tęsti kelionę, užmušti slibiną ir pasiimti lobį. Viskas nėra taip paprasta: kalėjimas akivaizdžiai pilnas magijos, plius jį saugo specialusis Sarumano dalinys, jo simboliška balta spalva vilkintys reindžeriai, ginkluoti magiškomis kuokomis, enchantintomis kažkokiu žaibo keru (kai trenkia - nukrato). Tačiau veikėjai visada sugalvoja kokį nors būdą ištrūkti...

Pradžia, v.2

Veikėjai pabunda Gūdžiosios Girios elfų kalėjimuose1, kur juos pagavo beeinančius link Vienišojo Kalno. Tačiau Bilbo Beginsas (ar kuris kitas, jei pastarojo žaidime nėra) sugebėjo įgyti elfų pasitikėjimą, ir dabar tarnauja kalėjimo valytoju. Tikram p-p-plėš-hobitui neturėtų kilti didelių sunkumų pavogti raktą ir pabėgti su draugais net ir be žiedo...

Pradžia, v.3

Veikėjai pabunda kažkur Ūkanotuosiuose Kalnuose, po katastrofos2... Aplink mėtos kažkokios magiškos nuolaužos, kūnai.. dega ugnys, rūksta dūmai.. apsižvalgę jie pamažu prisimena, kad iškeliavo link Vienišojo Kalno visiems žinomu tikslu, tačiau pakeliui juos pagrobė Sarumanui tarnaujantys žemesnieji burtininkai... vėliau atminty tuščia dėmė... matyt, įvyko kažkokia magiška katastrofa. Šiaip ar taip, dabar jie laisvi ir gali tęsti kelią.

Autoriaus patarimas:
Visose pradžios versijose rekomenduojama vienareikšmiškai nenurodyt užduoties (quest'o): žaidėjams daug labiau patinka veikti tai, ką jie patys nori, nors tuos norus ir diktuoja gamtinės sąlygos. Todėl GM turi elfų ar Sarumano kalėjimą bei perspektyvoj numatomus kankinimus nupiešti kuo vaizdžiau, Vienišojo Kalno lobius - kuo patraukliau, o lobių sargą slibiną Smogą apskritai paminėt tik tarp kitko.

Kelionė

Žaidėjai turi bent vieną Viduržemio žemėlapį. Bekeliaudami ne vieną kart pastebi, jog jis jau pasenęs ir neatitinka tikrovės. Kai kuriose vietose net kalnų nėra ten, kur jie pavaizduoti žemėlapyje, jau nekalbant apie smulkius neatitikimus. Sarumanas jau labai išplėtęs savo įtaką - vis mažiau aplink natūralios gamtos, daug žmogaus veiklos pėdsakų, karts nuo karto užtinkami neaiškios paskirties magiški dirbiniai... GM užuominos nukreipia žaidėjų mintis teisinga linkme, ir dėl visų su Viduržemiu nesiderinančių, jų nuomone, reiškinių kaltinamas Sarumanas, Sauronas, pasenę žemėlapiai, orkai. Blogiausiu atveju - Viduržemio pasaulio neišmanantis GM. (Meistre, jei išgirsi tokias užuominas - nuleisk jas juokais, duok suprasti, kad tame yra tiesos! Tai geriau, nei kad žaidėjai per anksti suprastų esmę).

Visa kelionė čia nebus atpasakota, nes, šiaip ar taip, GM privalomai turi būti ją skaitęs ir gerai atsiminti. Todėl pereisim prie scenarijaus esmės:

Visi veikėjai yra iš psichiatrinės ligoninės pabėgę Tolkino kūrybos maniakai. Nelyginant DonKichotas, pasaulį jie mato savaip. Elektros laidai jiems yra Sarumano išmislas, o asfaltuotas kelias - nykštukų nagingumo ir senovinės magijos rezultatas.

¹ Psichiatrinė Ligoninė. Spec. Būrys baltais chalatais - suprantama, personalas.

² Ligoninės automobilio, kuriuo veikėjai buvo pervežami kitur, avarija.

Įvairūs encounteriai:

Golumas ir orkai Ūkanotuosiuose Kalnuose. Variantai:

a) Speleologų, geologų, biologų ar pan. mokslinė ekspedicija urvuose

b) Kalnakasyba, anglies šachtos ar pan., vėlgi darbininkus GM pristato kaip orkų būrius.

Natūralu, kad kalnakasiai ar mokslininkai, pamatę įsirovusius viduramžiškai apsirengusius ir senoviniais ginklais ginkluotus PC, šiek tiek sutriks. Jie gali pagalvoti, jog čia filmuojamas filmas (didžiausia tikimybė). Jie bando kalbinti veikėjus, tačiau GM šiems tai pateikia kaip paslaptingų (greičiausiai magiškų!) žodžių burbėjimą, neminėdamas jokių žodžių, kurių nesuprastų tikrieji Viduržemio gyventojai. (t.y. filmas, mokslinė ekspedicija, etc.). Geriausia apskritai neleist PC veikėjams per daug galvot, situaciją pateikt kaip „Orkai, nesitikėję iš tos pusės svečių, kol kas stovi sutrikę ir nepasiruošę gintis!". Atitinkama intonacija pasakyti tokie ar panašūs žodžiai paskatins žaidėjus pulti ir sunaikinti „orkus".

Saurono arba Sarumano magiškų tvarinių puolimas

Veikėjai užpuola ir sudaužo automobilį. Pvz., važiuojantį keliu - snaiperis paleidžia pora arbaleto strėlių į „raitelį" (geriau, kad automobilis būtų kabrioletas). GM pastabos ir užuominos padeda veikėjams susiorientuoti, jog viskas ten yra didi magija, ir kuo mažiau jie kiš nosį į automobilio liekanas - tuo jiems patiems bus sveikiau.

Beorno Trobelė

Eigulio, suprantama. Viešnagė pas jį turėtų vykti kaip įprasta (t.y. kaip knygoje). Galimi du įtikinami variantai:

a) Šį encounterį GM įdeda pačioj žaidimo pabaigoj, nes po tokios kompanijos apsilankymo „Beornas" garantuotai paskambina kur reikia, ir veikėjai susemiami.

b) Jei su veikėjais kartu keliauja GM valdomas Gendalfas, jis visa grupę gali pristatyt taip, kad miškininkas tik pasijuoks ir niekur neskambinęs. (pvz., vyksta lauko žaidynės, sukama juosta, etc.) Suprantama, šis variantas jau šiek tiek „pritemptas. Visi pašnekesiai su „Beornu" turi būti kruopščiai suplanuoti. Geriausia Beorno šnekas pateikti, kaip labai gilias ir turinčias didelę perkeltinę prasmę (visgi, jis juk keistas žmogus).

Beornas (nustebęs) - Vyksta žaidynės?

Gendalfas (didingai) - Didžios žaidynės...

Prisiminkit, kad ir knygoj Beornas juos išvadino keliaujančiu cirku.

Beornas: Jūs ką - keliaujantis cirkas?

Gendalfas: che che.. Jums leidus, pakviesiu dar du nykštukus..

Beornas: Nykštukai? Oho nykštukai! :D didoki, sakyčiau..

„Nykštukai", teisingai nukreipti GM, priima kaip komplimentą...

Jei nėra Gendalfo, tinka paprastas triukas: Beornas pasako kažką giliamintiško (Sunkus kelias per Labanoro mišką.. ypač, ėė... taip keistai apsitaisius), tada visi ar keli žaidėjai metą vs IQ, ir geriausiai išmetęs supranta, ką konkrečiai norėjo pasakyt Beornas (t.y., GM jam paaiškina: sunkus kelias per Gūdžiąją Girią, ypač kai atrodot kaip valkatos su šitais nudriskusiais drabužiais). Tada, vėl geriausiai išmetęs IQ roll‘ą veikėjas maždaug atsako „Beornui" taip, kad eigulys viską supranta kaip pokštą/maskaradą/lauko žaidynes ar pan.

Suprantama, kruvini veikėjų drabužiai ir ginklai (jei tuo metu jie tokie bus) eiguliui atrodys paprasčiausias maskaradas.

Elfų stovykla

Keliautojai užtinka piknikaujančius žmones, dėl jų keistų ir mažai suprantamų kalbų (bei, vėlgi, teisingų GM užuominų) palaiko juos elfais. Pokalbiai vyksta maždaug kaip aukščiau aprašytieji su Beornu.

Pagrobtų gyvulių aptvaras

Kažkoks piktas magas pagrobė daug arklių (karvių ar kt. Gyvulių) ir uždarė magiškam aptvare. Visi gyvuliai yra protingi ir moka kalbėt, taigi, maldauja herojų pagalbos.

Aptvaras yra normali vielinė tvora su paleista elektros srove, o gyvuliai apskritai nemoka kalbėti, bet prisiminkim, kas tokie yra mūsų veikėjai :)

Nazgulai

Plačiau mūsų pasaulyje žinomi baikerių vardu. Galimi įvairūs variantai: baikeriai užtinkami geriantys alų prie laužo, arba važiuojantys keliu, ar sustoję pakelėj gamtiniais reikalais. Atomazga dvejopa:

a) Veikėjams užtenka drąsos pult pačius nazgulus, įvyksta kova. Nazgulai ginkluoti grandinėmis, beisbolo lazdomis, vienas kitas net gali turėt pistoletą.

b) Veikėjai bėga nuo nazgulų. GM surežisuoja netyčinį kokio veikėjo išsidavimą (užlipo ant sausos šakos ar pan.), nazgulai atkreipia dėmesį ir, apstulbinti tokio reginio, puola vytis - iš smalsumo. Veikėjai arba sustoja ir kaunasi žr. a) arba jiems pavyksta pabėgti.

GM visą šią sceną vaizduoja kaip smarkų mirtiną pavojų, kaip ji bepasibaigtų.

Filmavimas

Veikėjai užklumpa filmo „Žiedų Valdovas" filmavimo aikštelę. Kaip tyčia, filmuojamas Sarumanas ir jo orkai, taigi, filmavimo kameros palaikomos Sarumano magiškais prietaisais, ir įvyksta smagios skerdynės. Sarumanas gali pašūkaut „Ė, jūsų neturi čia būt" arba „Štai kur jie!", palaikęs mūsų herojus kitais aktoriais iš to pačio filmo. Galit įsivaizduoti, kaip tokias kalbas interpretuos patys „nykštukai" ir „hobitas".

Vietoj Sarumano, galimas ir „Ežero Miesto" filmavimas. Tikrieji nykštukus vaidinantys aktoriai kažkur užtrukę, ir Bardas PC palaiko aktoriais. Prasideda kuri nors kalba iš knygos, pvz. Dėl slibino lobių pasidalijimo. Kadangi veikėjai viską priima rimtai, pasekmės nenuspėjamos. Be abejo, šią vietą rekomenduojama nukelt į žaidimo pabaigą.

PABAIGA

Galas maždaug visad vienodas - vienaip ar kitaip, mūsų herojai supakuojami ir pristatomi atgal į psichiatrinę ligoninę. Pakeliui jie gali pamatyt laikraščių (pvz., besimėtančių mašinoje) su antraštėmis „pamišę Tolkino gerbėjai išžudė 15-kos kalnakasių grupę", „Labanoro miške siautėja viduramžiškai apsirengę kelių plėšikai".

Pats supakavimas gali būti įvairus:
a) juos galiausiai pasiveja specialus ligoninės tramdytojų būrys
b) ..policija
c) kariuomenė
d) kaimo savanorių būrelis

Veiksmas vyksta Amerikoje arba Naujojoje Zelandijoje (tuo atveju veikėjų protą pamaišė filmas).

Veikėjai, kaip tikri Žiedų Valdovo fanai, yra stiprūs fiziškai (dauguma lankę fechtavimą, imtynes ar pan.), todėl be didesnių problemų sudoroja pakely visus, ką palaiko priešais. Kai reikia, GM gali mėtyt slaptus roll'us ir nustebusia veido išraiška aiškint, kaip veikėjams sekasi. (Svarbu, kad žaidėjai nepastebėtų, kaip lengvai jie nugali daugumą priešų, ir kokie šie silpni.) Vardan tikroviškumo, vienas kitas PC gali gaut smegenų sutrenkimą Nazgulo montiruotės pagalba ar panašiai. Galimos ir PC mirtys.

Kuo mažiau patyręs GM ir kuo labiau patyrę žaidėjai - tuo greičiau paaiškės, kas iš tiesų vyksta žaidime. Nereikia šito labai bijot, atvirkščiai - geri žaidėjai, supratę, ką iš tiesų jie roleplay‘ina, gali patys prisigalvot interpretacijų. (GM: Jūs matot.. na, jei tiesiai sakant, tai benzino kolonėlę". Torinas: „Mirtis Sauronui! Pirmyn, draugai!" ..... BŪM.). Jei viskas vyktų normaliai, t.y. kaip visa tai įsivaizduoja autorius, žaidėjai susiprast turėtų gal kiek anksčiau, nei žaidimo vidurys.

Jokie žemėlapiai nei magiškų daiktų aprašymai / paveikslėliai nepridedami dėl scenarijaus pobūdžio. Viduržemio žemėlapį turit turėt anyway, šiuolaikinių ginklų aprašymai randami GURPS High Tech ir GURPS Basic knygose.

NPC veikėjų charakteristikų aprašymai irgi neduodami: daugiau ar mažiau, tai yra linijinis scenarijus, ir bet kurio NPC skillai ir atributai yra labai kintantis dydis.Visus kauliukų metimus „už NPC" meistrui rekomenduojama atlikt slaptai, ir per daug nekreipt dėmesio į jų rezultatus :) Jei reikia, kad NPC gautų per galvą kalnakasio kirvuku - kauliukai taip ir iškrenta.

Sėkmės, ir paskutinis patarimas - Meistre, nekviesk į šį žaidimą labai didelių Tolkino fanatikų - gali pamatyt, kaip scenarijus įgyvendinamas tikrovėje :)