Pirma dalis. Arba kaip mes vakarų ieškojome

Į žaidynių vietą, trumpai ir drūtai vadinamą poligonu, išdardėjome penktadienio vakarą. Nieko tokia sau vietelė, už Trakų, laukų vidury - žodžiu, net ir pabuvojęs vieną kartą dar gali pasiklyst. Ta proga vienas keleivių pasiėmė atsispaudęs žemėlapį (kuriame nieko nesimatė) ir ranka rašytą instrukciją kur ir kada sukti. Važiavome keturiese - būsimas trolis, būsimas sukilėlių karys ir sukilėlių žynys bei rojalistų, sukilėlių priešų, vadas karys, na dar pilnas automobilis ginklų, kuprinių ir palapinių. Sekėsi puikiai, kol važiavome tiesiu keliu. O vat privažiavus Trakus instrukcija aiškiai sakė žiede sukti į vakarus. Raudonas burbulas kaip tik artėjo prie horizonto, todėl, net ir neturėdami pėdsekių (o jų žaidime buvo) gan lengvai orientavomės pasaulio šalyse. Viskas būtų tvarkoj, tačiau Medžio nosis atkakliai krypo ne vakarų, o sakyčiau pietų link, kas tikriausiai ir nulėmė važiavimo kryptį. Trumpai kalbant, tai ir buvo tiesus kelias, o vat posūkis į vakarus prie žiedo buvo nurašytas kaip eilinė rojalistų provokacija... Po pusvaladžio mes poligone, tempiame palapines, traukiame ginklus, lendame į aprangas, sudie realybe, tegyvuoja Summerland Rinkimai.

Antra dalis. Arba pirmasis seno kario žvilgsnis į susirinkusius

Virš lininių drapanų užsitempęs trolio odos šarvus išsliūkinau į miestą pasižmonėti. Stipri magija čia neleido kautis, bet tik kvailys į miestą eis visiškai nuogas, todėl prigriebęs odinius rankų šarvus (saugo ne tik nuo uodų, bet ir nuo slystančių smūgių) bei pasiėmęs durklą, piniginę, kelionmaišį ir gertuvę, drąsiai išėjau pasitikti šviesaus rytojaus. Vakare susirinkusių margumynas džiugino akį ir geras oras leido užsisėdėti prie laužo iki paryčių, bet teko eit miegot, nes laukė sunkus ir kruvinas rytojus. Ryte visi miesto gyventojai susirinko centrinėje aikštėje ir, pasiskirstę grupėmis, laukė ką pasakys miesto valdžios vyrai. Akis kliuvo už jaunų snarglių, save išdidžiai kariais bevadinančių, nuostabių pusnuogių magių ir pėdsekių (čia pėdsekių moterų, o ne vyrų, jei ką). Akis kliuvo ir už priešų - rojalistų... O be mūsų, sukilėlių ir pasipūtusių rojalistų buvo dar ir neapsisprendusi lasvoji sąjunga, bažnyčios atstovai ir kiaušų rinkėjų profsąjunga. Greitai įvertinome mūsų būrio pajėgas... Keletas karių, keletas žynių, magas ir pėdsekys... Nelabai koks pasiskirstymas, ypač matant drebančias karių rankas ir geraširdžius žynių veidus. Vilties suteikė pora skydų, pėdsekė (kurią vėliau šaukėme tiesiog Kovine Moterimi) ir magas (kuris vėliau iš vis nedalyvavo koviniuose veiksmuose, o tik pralošinėjo mūsų krauju uždirbtus pinigus). Viso to fone kukliai stovėjau aš. Su trolio odos šarvais, didžiuliu skydu, ietimi, kardu, durklu ir keturiomis akstimis. Toks tylus, kuklus, nepastebimas kareivis.

Trečia dalis. Lapės gyvenimas ir mirtis

Jei senatvė ir pilvas alui spaudžia prie žemės, lakstyti reikia su saiku, idant orumo neprarasti. Puikiai suvokdamas šią taisyklę paleidau nuo grandinės nuotykių ištroškusią gaują ir ramiai šniukštinėjau po miestelį. „Questai, questai..." A, štai, atnešti barui malkų - atrodo paprastas, kovos gudrybių nereikalaujantis dalykas. Tik ne Summerlande. Kai tave gaudo gausesnės priešų jėgos... Tik vat kam vienas mulkis eidamas rinkti malkų su savimi pasiėmė ir skydą, nesupratau. Žodžiu, malkas nešė Kovinė Moteris, o mes trise ją saugojome. Gerrrai. Pirmosios žūtys. Aiškėja situacija, bažnyčia jungiasi su rojalistais... Teko prisiminti senus derybų įgūdžius ir sudaryti sąjungą su naująja viltimi bei nepuolimo paktą su profsąjunga. Pakeliui apsižioplinęs miestietis man davė auksiniu daugiau (o tai buvo nemaži pinigai, kursuoti pradėję tik po dienos) kas buvo nutylėta ir moneta nukeliavo į mano kišenių labirintą, pora intrigų šen, keletas susitarimų ten... Rodos viskas vyksta kaip iš pypkės... Bet karys aš ar ne? Su magu ir kitu kariu išeiname už miesto. Iš priekio, savaime suprantama, būrys rojalistų. Traukiuosi link miesto, prieš tai pasakęs kariui laikytis šalia manęs. Rojalistai atakuoja... Ir štai ji, proga manoji: rojalistų vadas išsiveržia į priekį, kuo pasinaudodamas aš puolu jį, aksties smūgiu parbloškiu ant žemės (pikti liežuviai kalba, kad jis tik pargriuvo besitraukdamas, bet, manau, tai tik pavydas kalba jų lūpomis). Porą kartų smogęs ietimi suprantu, kad kažkas ne taip... Mano narsusis porininkas, pasirodo, pasipustęs padus jau sėdi mieste, o rojalistai sau linksmai supa mane vieną... Po trumpos kovos, sužeidęs dar du priešus ištiesiu autus ir aš. Vai vai vai.

Ketvirta dalis. Orkų nelaisvėje

Na čia per daug neišsiplėsiu, nes ypatingai girtis neturiu kuo. Iš pradžių teko taisyti orkų irštvos stogą, kas, žinant jų statymo technologijas, buvo tikrai pavojingas darbas. Po to, neturėdami ką veikti, nes forto šturmo nebuvo, orkai ir trolis mėtė į mane mano paties akstis. Nemalonus, pasakysiu jums, jausmas. Gerai kad nepataikė, che che. O ir iš savęs tokio vikrumo nesitikėjau: vieną pavyko numušti ranka, o nuo kitos išsisukti. Po to buvau priverstas akstimis apmėtyti į pušį įsilipusį rojalistą, ką ir dariau su malonumu. Paskui, orkams išėjus, įkalbinau trolį mane paleisti (kvaili jie, nors ir baisūs) tačiau artėjančios karių grupės akivaizdoje sunerimęs trolis visgi užmušė mane savo baisia kuoka.
Penkta dalis. Kiek ankstyva pabaiga
Taip jau susirėdė, kad iš žaidynių kartu su troliu pasitraukėme vienu metu, nes vairuotojui, kurio automobiliu atvažiavau prisireikė namo. O gaila, pradėjo vykti akcija „išrinkime Trolį", o ir nusižiūrėtą auką buvau jau du kartus nukilinęs, et... Komandose buvo po keliolika žmonių, dar apie dešimt miestiečių ir keletas orkų su troliu (o vat jų buvo pilnas poligonas). Didelė pagarba gaminusiems orkų kaukes - tikri Žiedų Valdovo orkai. Minioje galima atskirti per puskilometrį. Puiki galimybė pasistiprinti už žaidybinius pinigus, paprasta kovos sistema, puiki kostiumų ir nežaidybinių daiktų priežiūra (skatinami kostiumų savininkai ir baudžiami polietileno ir skardinių turėtojai). Gražus miestas ir orkų tvirtovė, draugiška kompanija. Trūko vandens telkinio po šonu ir truputėlį, mano galva, netiko komandų perskirstymas prieš pat žaidimo pradžią. Tačiau apskritai tai buvo tikrai šaunios žaidynės (nors rinkimus ir laimėjo mūsų priešai rojalistai...) kuriose buvo ir dalyvavusių pirmą kartą, ir tikrų veteranų. Tik gaila, kad man jos pasibaigė kiek per anksti.
 
Autorius: Medis (2009 07 21).